Parlamento vadovės teigimu, šiuo metu skiriamas finansavimas gynybai - nepakankamas, ir Lietuva turėtų pasekti Estijos pavyzdžiu bei didinti išlaidas gynybai.
"NATO yra Lietuvos saugumo garantas, o visavertė Lietuvos narystė aljanse, tai įsipareigojimai ne tik iš NATO pusės, pabrėžiu, bet ir iš Lietuvos pusės. Ir akivaizdu, jeigu siekis gauti kuo didesnį NATO vadinamą politinį matomumą Lietuvoje ir visavertę narystę aljanse - tai (dabartinis gynybos finansavimas - BNS) tikrai sunkokai dera su Lietuvos skiriamais resursais nacionalinei gynybai. (...) Išlaidų gynybai mažinimas tikrai prieštarautų visų svarbiausių parlamentinių partijų susitarimui, tikrai visos parlamentinės partijos tą suprantame, visos to siekiame (...)", - interviu Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.
Klausiama, ar pagrįsta žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad išlaidas krašto apsaugai kitų metų biudžeto projekte numatoma mažinti nuo 0,8 proc. iki 0,75 proc. BVP, I.Deguteinė patikino, jokių žinių apie numatomą finansavimą kitąmet kol kas neturinti, nes biudžeto projektas dar nesvarstytas net Vyriausybėje.
"Per anksti pradedame diskutuoti tokiais klausimais, kai dar nėra biudžeto projekto, kuris dar nesvarstytas net Vyriausybėje, aš jau nekalbu apie Seimą, kad niekas nėra matęs ir negali sakyti, kokie ten yra skaičiai",- teigė I.Degutienė.
Seimo vadovė sakė, jog rugpjūtį susitikusi su Estijos parlamento vadove Ene Ergma sulaukė raginimo didinti išlaidas gynybai.
"Estai dar kartą ragina Lietuvą ir Latviją skirti adekvatų finansavimą gynybai. Estai jau tą yra padarę prieš metus. Taigi aš manau, kad Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Seimo užsienio reikalų komitetas, kurie ne kartą ragino Vyriausybę didinti gynybos finansavimą, neabejoju, kad tai padarys ir šį kartą", - kalbėjo I.Degutienė.
Šių metų gegužę NATO viršūnių susitikimo Čikagoje išvakarėse vienuolika pagrindinių partijų pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012 - 2016 metais. Jame skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos, remdamos aktyvų Lietuvos vaidmenį stiprinant NATO kolektyvinę gynybos ir saugumo sistemą ir Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje bei tvirtai tikėdamos, kad valstybės karinius pajėgumus būtina stiprinti, nuosekliai didinant krašto apsaugos sistemos finansavimą, įsipareigoja "kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP".
Šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio. Lietuva iš NATO pareigūnų yra susilaukusi kritikos dėl nepakankamo gynybos finansavimo.
Tai ne pirmas partijų bandymas tartis dėl gynybos politikos. 2004 metais vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, taip pratęsiant analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą. Tačiau šis tikslas realiai niekada nebuvo pasiektas.
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris gegužę teigė, jog pasirašius partijų susitarimą dėl gynybos politikos jau pirmuosiuose kitų metų biudžeto svarstymuose bus matomas didesnis finansavimas krašto apsaugai.
Premjeras Andrius Kubilius partijoms dėkojo dėl pasirašyto susitarimo, tuo metu prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius komentuodamas šį dokumentą pabrėžė, jog svarbiausia yra, kad susitarimas būtų realiai įgyvendinamas.