„Viskas prasidėjo nuo to, jog 2023 m. rugsėjo mėnesį bendrovė Foxpay gavo žinią, jog Žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, senjorinio amžiaus žmogus, siuntinėja bendrovės Foxpay klientams raštą. Situacija buvo keista. Visų pirma, minėta organizacija, kurios vadovu p.Budnikas prisistato, pagal viešai prieinamus duomenis, jokios aktyvios veiklos nevykdo nuo 2014 m. O kai organizacija dar buvo aktyvi, veikė žmogaus teisių gynimo sferoje. Dar keistesnis buvo rašto turinys – jame buvo pateikiama netiksli arba tikrovės neatitinkanti informacija apie Foxpay bendrovę ir mane, kaip jos savininkę. Pavyzdžiui, jokio faktinio pagrindo neturintys kaltinimai esą aš esu kažkokiais būdais susijusi su pinigų plovimu. Suprantama, kad reaguodama į tokią situaciją aš kreipiausi į prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą“, – teigia Ieva Trinkūnaitė.
Pasak I.Trinkūnaitės, jos žiniomis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, įvyko kelios p.Budniko apklausos, tačiau vėliau tyrimas buvo nutrauktas, taip rašoma išplatintame pranešime.
„Kaip suprantame iš gauto prokuratūros sprendimo, ikiteisminį tyrimas buvo nutrauktas dėl teisinės specifikos – p.Budniko rašto siuntimas nebuvo prilygintas informacijos paskleidimui per visuomenės informavimo priemonę, patys raštai buvo parengti apdairiai, informacijos pateikimas aptakus, todėl įrodyti jo piktavališkas intencijas (tiesioginę tyčią baudžiamosios teisės prasme) buvo sudėtinga.
Mes priėmėme tą sprendimą ir tiek. Bet kaip parodė tolimesni įvykiai, p.Budniko veikla buvo tęstinė ir turėjo savo tikslus, kurie neturi nieko bendro su viešuoju interesu ar visuomenine veikla, ką bando pateikti p.Budnikas. Mano teiginį paliudija informacija dokumente, gautame iš prokuratūros, iš kurio mes sužinome vieną iš p.Budniko versijų: informaciją, kurią jis vėliau platino, jam pateikė tam tikri asmenys.
O vėlesniame p.Budniko pateiktame paaiškinime nurodyti vieši informacijos šaltiniai, kuriais jis neva tai remiasi, yra jo nesąžiningai interpretuojami siekiant pakenkti mano reputacijai. Mano nuomone, išsiaiškinus asmenis, kurie pateikė mane diskredituojančią informaciją p.Budnikui ir nurodė 65 įstaigas, į kurias šią informaciją reiktų nusiųsti, sužinotume ir tikrąsias „visuomenininko“ veikimo priežastis. Labai įtartinų aplinkybių šioje istorijoje yra ne viena.“ – sako I.Trinkūnaitė.
Primename, kad „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje – pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.
Tuo metu naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.