III pasaulinį karą prognozuojantis geopolitikos ekspertas: Lietuvos perspektyvos itin prieštaringos

Europos Sąjunga turi rimtų bėdų, tačiau kelios valstybės turi rimtą potencialą iškilti ir klestėti, o Lietuva – viena iš jų.

Nepaisant to, nesame apsaugoti nuo karo, ir Rusijos grėsmė yra nuolat šalia, tačiau Rusija iš tikrųjų yra silpna valstybė, ketvirtadienį „Baltijos investuotojų forume“ sakė visame pasaulyje pripažintas geopolitikos ekspertas George'as Friedmanas.

G. Friedmanas – žymus tarptautinių santykių strategas, garsėjantis drąsiomis ir kontroversiškomis prognozėmis. 2009 m. išleistoje knygoje „Ateinantys 100 metų“ („The next 100 Years“) ekspertas išreiškė spėjimą, kad trečias pasaulinis karas gali kilti apie 2050 metus, o Rusija susilpnės ir susiskaldys į daug pusiau autonominių regionų.

Pastarosiomis dienomis jis taip pat pareiškė, kad karas su Šiaurės Korėja yra neišvengiamas, ir JAV yra pasiruošusi pulti. Nepaisant kartais pesimistinių jo prognozių, Lietuvoje viešėjęs G. Friedmanas Lietuvai pažėrė gerų žinių, bent jau ekonomikos srityje.

Karas su Šiaurės Korėja yra neišvengiamas, ir JAV yra pasiruošusi pulti. Nepaisant kartais pesimistinių jo prognozių, Lietuvoje viešėjęs G. Friedmanas Lietuvai pažėrė gerų žinių, bent jau ekonomikos srityje.

„Kai žiūriu į Europą, matau, kad Europos Sąjungai yra iškilę rimtų bėdų. Mąstau, kur investuočiau savo pinigus, jeigu jų turėčiau, žiūriu į gerai išsivysčiusias Europos šalis ir klausiu, ką čia dar galima būtų padaryti. Bet suprantu, kad tų galimybių yra ne tiek jau ir daug“, – „Investuotojų forume“ spaudos konferencijoje sakė jis.

Didžiausią potencialą jis mato Europos rytų regiono valstybėse, kurios yra gyvybingos ir patrauklios investuotojams.

„Kai žiūriu į šį regioną, kurį vadinu vieta tarp dviejų jūrų – Juodosios ir Baltijos, aš matau itin išsilavinusius žmones, kūrybingas visuomenes. Aš matau jį kaip daugiausia žadantį regioną, ir į jį įeina Lietuva. Galvokite apie save taip, kad esate labai laimingi būdami lietuviais, – teigė jis.

Strategas pažymėjo, kad kurti verslą investuotojams kitose Europos šalyse gali būti brangu, o čia atsiveria puikios galimybės. Todėl norėdama iškilti, Lietuva turėtų sekti Pietų Korėjos pavyzdžiu, kuri dar 1950 prieš pilietinį karą buvo labai skurdi šalis, tačiau nereikėjo nė šimtmečio, ir ji tapo viena labiausia išsivysčiusių industrijų pasaulyje.

„Ji buvo strategiškai susijusi su JAV, o tai turėjo esminę įtaką ekonominiam augimui. Lietuva turi daugiau orientuotis ne tik į Vakarus, bet ir į JAV. Jums svarbu suprasti ne tik rizikas, kurios jums kyla, bet ir galimybes, kurias turite. JAV čia turi strateginius interesus, vadinasi, – ekonominius irgi. Išnaudokite tai“, – patarė.

Rusija patiria nuosmukį

Nors G. Friedmanas teigė, kad Rusija yra silpna, tai nereiškia, kad Lietuva išvengia karo grėsmės.

„Ar jūs saugūs? Ne, – neslėpė jis. – Bet kartu neturite pervertinti Rusijos efekto. Mano požiūriu, rusai yra silpni.“

Jis pabrėžė, kad karas ir ekonominis vystymasis neina kartu. Rusijos ekonomika smunka, tačiau tokia padėtis priverčia ją būti dar agresyvesne: „Ji visada yra nestabili, nestabilioje ekonominėje situacijoje, o tai tik daro ją daugiau agresyvią.“

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad didžioji saugumo problema kyla iš to, kad kiekviena ES šalis situaciją mato ir vertina iš savo varpinės.

„Lietuva stipriai priklauso nuo karinės sąjungos prieš Rusiją, tačiau pagrindinės ir esminės šalys nemato tokio masto grėsmių, kaip jas mato Lietuva. Čia ir yra bėda.

Galima diskutuoti, kokia yra NATO vertė, nors suprantame, kad tai yra gana keista diskusija. Aš nematau, kad, pavyzdžiui, kokia Portugalija būtų labai įsitraukusi į gynybos sistemą. Tą ir noriu pažymėti sakydamas, kad multilateralizmas skamba gražiai, kaip puiki idėja, tačiau ar ji tikrai yra ir veikia teigiamai“, – klausė jis.

„Reikia žiūrėti, ko patys europiečiai nori iš NATO, o ne ko JAV nori iš NATO. Jeigu kiltų rimta grėsmė – tai neapsiribotų kažkokiais politiniais dokumentais ir tiek, tai būtų realūs tankai, realūs kariniai orlaiviai“, – tęsė.

Vis dėlto po pagrindinio pranešimo konferencijoje vienam klausytojui paklausus, ar jis nepakeitė savo nuomonės dėl Baltijos šalių, kad kilus konfliktui jos tikriausia bus paaukotos, kaip savo knygoje rašė G. Friedmanas, jis nepakeitė savo nuomonės.

„Pažiūrėkite į žemėlapį, jus sunku apsaugoti tiek kitiems, tiek jums apsisaugoti patiems. Aš manau, kad jei būtų prieita iki šito taško, stabdymas turbūt neveiktų, tai yra karinė realybė. Kai žiūriu į šitą regioną, suprantu, kad jame turi būti eksploatuoti realūs pajėgumai, ir JAV pasiruošusi tą padaryti. Jūs turite suprasti, kad jūsų geografinė padėtis itin sunku, jus sunku apsaugoti“, – sakė jis.

Pažiūrėkite į žemėlapį, jus sunku apsaugoti tiek kitiems, tiek jums apsisaugoti patiems. Aš manau, kad jei būtų prieita iki šito taško, stabdymas turbūt neveiktų, tai yra karinė realybė. Kai žiūriu į šitą regioną, suprantu, kad jame turi būti eksploatuoti realūs pajėgumai, ir JAV pasiruošusi tą padaryti. Jūs turite suprasti, kad jūsų geografinė padėtis itin sunku, jus sunku apsaugoti.

Georg'as Friedmanas

Tačiau jis pažymėjo, kad JAV neturi šitame klausime būti viena ir pagrindinė, kitos Europos Sąjungos šalys taip pat turi kooperuotis: „Mes aukojamės fronte, ir nežinome, kas mus Europoje palaikys“, – išreiškė nuogąstavimą.

Lenkija gali tapti dominuojančia jėga Europoje

Kaip vis labiau kylančias jėgas, kurios neilgai trukus taps dominuojančiomis, G. Friedmanas pirmiausia įvardijo Japoniją.

Tuo metu Europoje turėtų iškilti Turkija, kuri yra strategiškai itin svarbi šalis, ir Lenkija.

„Atrodo absurdiška, – Lenkija, kiti juokiasi išgirdę, bet jei aš teisus, ir Rusijos galia smunka, o Vokietijos ekonomika taip pat nebus tokia sparti kaip buvo, ir ši šalis neišlaikys savo lyderiaujančių pozicijų, Lenkija turės daugiausia potencialo dominuoti“, – sakė jis.

Jis pažymėjo, kad kuo Lenkijos santykiai su kaimynais bus geresni, tuo ji pati bus stipresnė.

Tuo metu Lietuvai svarbu kelti ekonominį potencialą, stiprinti savo pozicijas, kadangi lietuviai ir taip stipriai konkuruoja su kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiais savo išsilavinimu, tereikia sukurti daugiau galimybių ateiti didelėms korporacijoms.

„Jūs, visa Rytų Europa, Išgyvenote Habsburgų, Sovietų imperijas – daug ką išgyvenote. Ir jūsų prekybiniai saitai su kitomis šalimis gal nebūtinai yra tokie tvarūs, kaip, pavyzdžiui, kokios Ispanijos su Graikija, bet tai vėlgi yra jūsų privalumas, kurį galite išnaudoti“, – sakė jis.