Tai sutarta penktadienį ministerijoje įvykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo apie pusantro šimto mokytojų, tėvų, mokinių, mokyklų vadovų, leidėjų, nevyriausybinių organizacijų, edukologų, mokslininkų ir kitų ugdymo turiniu suinteresuotų žmonių.
Tyrėjų ir praktikų grupėje dirbs nevyriausybinių organizacijų, edukologų, tėvų, mokinių atstovai, mokytojų dalykinių asociacijų, kitų sričių ekspertai.
„Labai noriu padėkoti visiems, iš kurių gavome tiek daug pasiūlymų gairėms. Labai nudžiugino, kad išsakyta daug konstruktyvių minčių, taip pat ir kritikos. Man labai svarbu jus visus girdėti. Ugdymo turinys neatsiejamas nuo svarbiausio dalyko - kokią asmenybę norime išugdyti, kokios žmogaus savybės turi atsiskleisti? Kai atsakysime į šį klausimą, toliau galime kalbėti apie mokytoją, apie ugdymo aplinką, apie vertinimo būdus, egzaminus. Bet pirmiausia - matyti bendrą švietimo viziją, kaip tai padarysime“, - sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Žymus geografas, Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna, kalbėjęs 39 mokytojų asociacijų vardu, pabrėžė, kad svarbiausias visų noras - kokybiškas švietimas, mokytojų nuomonės gerbimas ir matomi rezultatai.
Mokinių sąjunga, taip pat ir jai pritariantys mokytojai atkreipė dėmesį į vieną didžiausių problemų - tai integruoto ugdymo programas.
Pasak mokinių, toli gražu ne visada pavyksta, ypač didelių problemų yra integruojant sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai, taip pat ir pilietiškumo ugdymo programas. Pastarosios pamokos dažnai esą virsta tiesiog papildomomis istorijos pamokomis.
Anot mokinių, jie nori, kad mokykla užaugintų verslų, pilietišką, kūrybingą žmogų, pasiruošusį kurti šeimą. Todėl šiems dalykams reikėtų skirti daugiau dėmesio.
Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas paantrino, kad pernelyg daug integruotų pamokų apsunkina mokytojų darbą.
Diskusijoje dalyvavę edukologai siūlė labiau orientuotis į Lietuvą, o ne pasaulio švietimo sistemas, susitarti, koks turi būti kultūrinis ir vertybinis pamatas. Ne vieną kartą buvo siūlyta grįžti prie Meilės Lukšienės idėjų, kurios labai suderina ir tai, kas lokalu, ir tai, kas globalu.
Taip pat išsakytas siūlymas sukurti mechanizmą, kad mokiniui, kuris nemažai laiko praleidžia užsiimdamas neformaliuoju švietimu, tos valandos būtų įskaitomos kaip formalusis ugdymas. Sudaryti galimybę tokį mokinį atleisti nuo dalies pamokų mokykloje.
Taip pat išsakyti siūlymai suvienodinti bendrojo ugdymo ir egzaminų programas, o vietoj Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo padaryti stojamuosius egzaminus.
Darius Kuolys, kalbėjęs kaip asociacijos „Lituanistų sambūris“ atstovas, pabrėžė, kad turime labai aiškiai apsibrėžti tikslus, kodėl, ko siekiame atnaujindami turinį. Jis pritarė daugumai kalbėjusiųjų, kad negalime to daryti neatlikę tyrimų.
„Sambūris“ siūlytų pirmiausia atsakyti į klausimą, kokia bus mokomųjų dalykų struktūra, nes daug kas pasenę, taip pat, kaip atnaujinimas bus siejamas su mokytojų rengimu“, - sakė D. Kuolys.
Gairių projektas, paskelbtas interneto svetainėje www.mokykla2030.lt, sulaukė didelio susidomėjimo. Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 14 d. buvo pateikta net 120 siūlymų. Dauguma siūlymų yra kolektyviniai.