Priekaištus dėl žiniasklaidos darbo ribojimo pasienyje liberalai išsakė ketvirtadienį frakcijos posėdžio metu.
Jame dalyvavęs VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas Seimo nariams aiškino, kad žurnalistai gauna įprastinius leidimus dirbti nepaprastosios padėties zonoje.
„Man nėra žinoma tokių atvejų, kad žurnalistams kreipiantis dėl kažkokių priežasčių toks leidimas nėra išduodamas“, – sakė R. Petrauskas.
Visgi jis pripažino, kad žurnalistai šiuo metu negali patekti arčiau nei 1 kilometras iki valstybės sienos.
„Toks dalykas būtų labai dviprasmiškas. Mes traktuojame, kad tai atneštų didesnę žalą nei naudą ir tai reikšmingai trikdytų mūsų pasieniečių veiklą“, – komentavo pasieniečių vado pavaduotojas.
Jo teigimu, absoliuti dauguma migrantų apgręžiami taikiai ir geranoriškai.
„Kas vyksta, kada migrantas pamato kamerą prieš save? Tada visai grupei sukyla emocijos, jie pradeda reikšti nepasitenkinimą, daryti konfliktines situacijas. Kaip tada reaguoti į situaciją pasieniečiui, kuris turi vykdyti operacijos vadovės nurodymą apgręžti ir grąžinti nelegaliai atvykusį asmenį į Baltarusiją? Šioje vietoje ir yra didžiausia problema“, – aiškino R. Petrauskas.
Jo teigimu, tokia situacija apsunkina pasieniečių darbą.
„Kad jam nereikėtų dar veiksmų imtis, kad ir žiniasklaidos atstovus saugotų, ir tą konfliktinę situaciją suvaldytų, ir dar įvykdytų operacijos vadovės sprendimą bei išsiųstų tą migrantą atgal į Baltarusiją“, – sakė VSAT vado pavaduotojas.
Taip pat, pasak R. Petrausko, VSAT tik numato tendencijas, kur kitą dieną gali pasirodyti migrantų grupės, tačiau tai ne visada pasitvirtina.
„Kažkaip sukoordinuoti žurnalistų buvimą toje teritorijoje yra sudėtinga“, – tęsė jis.
R. Petrauskas patikino, kad visoje likusioje nepaprastosios padėties zonoje žurnalistai dirbti gali.
„Mes išduodame leidimus ir pas mus važiuoja, dirba ir užsienio žiniasklaidos kompanijos, dirba jos ir šiuo metu. Ne tik į pasienio ruožą važiuoja, važiuoja ir į centrus“, – pasakojo VSAT vado pavaduotojas.
Visgi, pasak jos, pasieniečiai žino ir ankstesnę patirtį – kai žurnalistai fiksuodavo gyvenimą migrantų apgyvendinimo vietose.
„Mes tokios patirties turėjome iš tų pačių Rūdninkų, kada migrantai tiesiog stengiasi pateikinėti klaidingą informaciją apie jiems teikiamą vandenį ir maistą, atnešdami jį trijų dienų senumo. (...) Be to, žurnalistų dalyvavimas visada migrantams tam tikra prasme atriša rankas ir dalinai daro juos sunkiai suvaldomais“, – sakė R. Petrauskas.
Prabilo apie VSAT vado atsakomybę
Visgi tokie paaiškinimai nelabai įtikino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno E. Gentvilo.
„Aš, būdamas valdančiojoje daugumoje, pradėsiu imti reikalauti atsakomybės iš pono Liubajevo“, – tikino parlamentaras.
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė, kad draudimai, įtvirtinti VSAT vado įsakymais, prieštarauja įstatymams, nes riboti žurnalistų veiklą galima tik įstatymų numatytais atvejais.
„Šiandien tiesos sužinoti, ką daro kaimyninis režimas, deja, negalime nei viduje, nei užsieny. Čia didžioji problema. Žurnalistai nepretenduoja būti aktyviais dalyviais“, – konstatavo žurnalistų atstovas.
Jis pastebėjo, kad žala jau yra padaryta.
„Netgi tie įvykiai, kurie šiandien vyksta, statistiką mes gauname, nei patvirtina, nei paneigia fakto, jog didžioji dalis migrantų neteisėtai, koordinuotai vyksta į Lietuvą kaip prekybos žmonėmis, kaip spaudimo elementas. Žurnalistai to negali fiksuoti“, – sakė D. Radzevičius.
„Kaip Lietuvos piliečiui, man baisu, kad apie Lietuvą šnekama blogai, o mes skėsčiojame rankomis. Ir dėl ko skėsčiojame? Dėl Liubajevo įsakymų?“, – sakė E. Gentvilas.
D. Radzevičius teigė, kad tvarką tikrai galima patobulinti.
„Suprasdamas specifiką, aš tikrai manau, kad ir ponas Liubajevas, ir jūsų komanda, gali rasti tas tvarkas, kuriomis pakankamai saugiai galėtų žurnalistai dirbti“, – sakė jis.
VSAT vado pavaduotojas negalėjo pasakyti, ar artimiausiu metu minimas įsakymas bus keičiamas.
„Nesiryžčiau priiminėti kažkokių sprendimų vienasmeniškai. (…) Nesinorėjo eliminuoti žurnalistų apskritai ir uždrausti jiems vykdyti veiklą nepaprastosios padėties zonoje. Tos zonos ribos buvo išplėstos, kad mes turėtume galimybę reaguoti ne 5 kilometrų spinduliu. (…) Žurnalistams palikta laisvė visoje šioje zonoje veikti, išskyrus toje labai artimoje zonoje prie sienos“, – kalbėjo R. Petrauskas.
„Žinoma, ateityje galbūt galima spręsti ir to vieno kilometro klausimą ir galbūt tuos suvaržymus, liečiančius žurnalistus, šiek tiek švelninti“, – svarstė VSAT vado pavaduotojas.
„Esu įsitikinęs, kad profesionalai žurnalistai nenori trukdyti ir painiotis po kojomis kaip koks katinas“, – juokavo E. Gentvilas, paprašęs R. Petrausko perduoti politikų ir žurnalistų prašymą R. Liubajevui.