Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – mokytojus į neviltį varančios rekomendacijos: kai kurie gavo raštus eiti priverstinių atostogų

Nuotolinio ugdymo rėmai nelabai tinka ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – šitaip nusprendė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos nariai. Oficialiame rašte teigiama, jog toks ugdymas nėra pilnavertis ir efektyvus, nes mažamečiai, be tėvų pagalbos negali atlikti užduočių, kuriuos skiria auklėtojos.

LSA nariai mano, jei šalyje ir toliau bus pratęstas karantinas, reikėtų visoms savivaldybėms vieningai, sutarus su ikimokyklinių įstaigų darbuotojais, juos išleisti apmokamų atostogų. „Pastaruoju metu dauguma tėvų dirba nuotoliniu būdu ir yra namuose, tad neiškyla problemų dėl vaikų priežiūros. Tikėtina, kad vasaros metu dauguma įstaigų ir įmonių dirbs, todėl tuo metu bus aktualus mažamečių vaikų priežiūros klausimas“, – rašoma rekomendacijoje.

Reikalingi sprendimai

Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat parengė raštą ugdymo įstaigoms dėl darbo organizavimo, kuriame teigiama, jog yra reikalingi sprendimai – dėl karantino priemonių ir mokslo metų pabaigos bei kitų mokslo metų pradžios datų švietimo įstaigose gali būti pakitęs įprastinis atostogų grafikas. Atkreiptinas dėmesys, kad karantino metu yra gerokai sumažėjęs darbo krūvis nepedagoginiam ir techniniam personalui.

Išskiriant ikimokyklinio ugdymo įstaigas, beveik visose darželių grupėse dirba po du pedagogus, todėl darželių vadovai pedagogų darbą gali planuoti taip, kad nuotolinis ugdymas karantino metu būtų užtikrintas dirbant vienam grupės auklėtojui, o kitas pedagogas galėtų atostogauti. Taip būtų sutaupytas darželio darbo užmokestis, nes nereikėtų mokėti už darbuotojų pavadavimą.

Jau dabar prognozuojamas didesnis nei įprasta vaikų lankomumas vasarą, nes dauguma tėvų po karantino grįš į savo darbus ir tuo laiku, tikėtina, neims kasmetinių atostogų. „Tada darželiai turės dirbti visu pajėgumu ir bus reikalingas maksimalus pedagogų bei darbuotojų skaičius, siekiant užtikrinti sklandų vaikų ugdymą bei priežiūrą“, – teigiama rašte.

Dėl šios priežasties esą būtų tikslinga pagal galimybes dabar naudoti dalines kasmetines atostogas, nes pedagogų atostogų trukmė yra gana ilga, t. y. 40 darbo dienų.

Savivaldybė siūlo neprieštarauti tokiam darbuotojų pageidavimui. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog šiuo sudėtingu metu įstaigų vadovai turi užtikrinti tinkamą įstaigos darbo organizavimą, stebėti kintančią situaciją ir laiku imtis atitinkamų veiksmų (atsiradus nenumatytiems atvejams, sutarus su darbuotojais, atšaukti juos iš kasmetinių atostogų ir pan.).

Taip pat pažymima, kad jeigu ugdymo įstaigoje vykdoma medicinos sektoriaus darbuotojų vaikų priežiūra, pedagogų ir darbuotojų skaičius turėtų būti atitinkamai didesnis.

Jaučia spaudimą eiti atostogų

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja „Delfi“ teigė, jog gavę tokius laiškus iš įstaigų vadovų pajuto spaudimą skubiai išeiti atostogų: „Kyla daug klausimų. Juk mes mokytojai, dabar dirbame dar daugiau, nei įprastai. Galiausiai, ir pats Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikino, kad algos tikrai bus mokamos.“

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius savo feisbuke reaguodamas į naujieną rašė, jog šitaip yra siūloma sudaryti „savotišką kartelinį susitarimą, pažeidžiantį keliolikos tūkstančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojų teises“. Jo teigimu, čia yra kalbama ne apie ugdymo kokybę, o apie tris dalykus: požiūrį valstybės vykdomą politiką, darbuotojų teises bei apskritai teisinį nihilizmą. „Tiesą sakant, toks atsainus lietuviškos savivaldos požiūris į švietimą nėra naujiena – ne vienas meras ir be asociacijos siūlymų jau ėmėsi neteisėtų, grubiai pažeidžiančių darbuotojų teises veiksmų, taupydami varganų darželiuose dirbančių auklėtojų bei kitų darbuotojų sąskaita“, – sakė jis ir visiems patarė burtis į profesines sąjungas. Mažiausius Lietuvos gyventojus ugdantys žmonės, anot A. Jurgelevičiaus, irgi nusipelnę pagarbos ir yra pasiryžęs ginti savo teises.

ŠMSM prašė apsvarstyti visas įmanomas galimybes

„Delfi“ primena, kad balandžio 3-iąją Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) primygtinai ragino savivaldybes nenutraukinėti neformaliojo vaikų švietimo, nestabdyti meno, sporto ir kitų panašių mokyklų veiklos, taip pat ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo, vykstančio nuotoliniu būdu, netrumpinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo laiko.

„Suprantame ir savivaldybes, tačiau laikas sunkus visiems. Neformalusis vaikų švietimas taip pat labai svarbus vaikams. Mus pasiekianti informacija apie savivaldybių priimamus sprendimus mažinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo trukmę, stabdyti neformaliojo vaikų švietimo veiklą, taip pat ir meno, muzikos, sporto mokyklų veiklą, laikinai nutraukti NVŠ „krepšelio“ lėšomis finansuojamas programas ir skelbti prastovas kelia pedagogų bendruomenės įtampą, vaikų ir tėvų nepasitenkinimą.

Lietuva gali didžiuotis, kad per keletą metų bendromis savivaldybių ir valstybės pastangomis neformaliojo vaikų švietimo sistemoje dalyvauja daugiau nei 60 proc. mokinių, kad programų pasiūla didėja ir gerėja jų kokybė. Nesunaikinkime vienu ypu šių rezultatų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.

Ministerija prašė dar kartą apsvarstyti visas įmanomas galimybes karantino laikotarpiu organizuoti ikimokyklinį, priešmokyklinį, neformalųjį vaikų ugdymą nuotoliniu būdu, taip pat vykdyti kitas veiklas, pvz., kvalifikacijos tobulinimą. Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu, visoms ugdymo įstaigoms karantino laikotarpiu rekomenduojama ugdyti nuotoliniu būdu.

Vyriausybės kovo 14 d. priimtu nutarimu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Nustatyta, kad darbuotojams prastova gali būti skelbiama tik išnaudojus visas įmanomas darbo organizavimo formas ir būdus, jeigu darbdavys negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo. Dėl to priverstinis siūlymas sutrumpinti darbo laiką darbuotojams, skatinimas juos rinktis atostogas ar prastovas, jeigu jie ir jų institucijos yra pasirengę dirbti nuotoliniu būdu, pažeidžia Vyriausybės nutarimą.

Ministerija nuolat atlieka mokyklų, savivaldybių apklausą, kokia nuotolinio mokymo situacija. Balandžio 1 d. savivaldybių apklausos duomenimis, nuotoliniu būdu dirbo 97 proc. savivaldybių pavaldumo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 87,3 proc. neformalųjį vaikų švietimą teikiančios įstaigos, visos švietimo pagalbos įstaigos. Apklausos duomenis pateikė visos savivaldybės.