Šiame diplomato pareiškime nurodyta, kad šių metų vasario 24 d., apie 19 val., pareiškėjas, kartu su kitu asmeniu išėjęs iš Rusijos Federacijos ambasados teritorijos, pastebėjo juos filmuojantį ir pradėjusį sekti nepažįstamą asmenį. Netrukus daugiabučio gyvenamojo namo kieme nepažįstamasis be jokios priežasties jam sudavė keletą smūgių. Netoliese buvę ir nedelsiant atvykę policijos pareigūnai galimą įtariamąjį sulaikė įvykio vietoje. Diplomatui buvo pasiūlyta medicininė pagalba, tačiau jis jos atsisakė.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo imtasi visų įstatyme numatytų priemonių ir būdų esminiams prieštaravimams tarp proceso dalyvių parodymų dėl šio įvykio aplinkybių pašalinti, tačiau to padaryti nepavyko. Be to, Rusijos Federacijos ambasada informavo, kad pareiškėjas ir liudytojas, turintys tarptautinės teisės diplomatams užtikrinamą imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, nesutinka dalyvauti šiame baudžiamame procese.
Tyrimo metu taip pat nebuvo gautos ir įprastos tokiais atvejais Valstybinės teismo medicinos specialistų išvados dėl Rusijos Federacijos diplomatui padarytų kūno sužalojimų, nes kitą dieną po įvykio pareiškėjas informavo į juos nesikreipsiąs ir pats nurodęs, kad įvykio metu išorinių kūno sužalojimų jam nepadaryta.
Atsižvelgiant į tai bei nustačius, jog jokie objektyvūs duomenys Rusijos Federacijos diplomato parodymų, jog jam įvykio metu buvo suduoti smūgiai, nepatvirtino: byloje nėra jokių duomenų, jog šiam įvykio metu būtų padaryti sužalojimai, smūgių sudavimo jam fakto liudytojai nematė, tokių veiksmų nėra užfiksuota ir vaizdo kamerų įrašuose, įtariamasis neigia tai daręs, ikiteisminis tyrimas dėl šios dalies įtariamajam inkriminuotų veiksmų prokuroro nutarimu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.
Nutraukiant šį ikiteisminį tyrimą prokuroras taip pat konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog įtariamuoju patrauktas A. B. įvykio metu įžeidžiamai kibo prie žmonių – be sutikimo demonstratyviai filmavo, fotografavo diplomatą ir kartu su juo ėjusį asmenį, švietė į akis telefono šviesa iš labai mažo atstumo, kurį laiką sekė jiems iš paskos ir taip pažeidė šių asmenų privatumą.
Įvertinęs šią situaciją teisės taikymo aspektu prokuroras padarė išvadą, jog tokie viešoje vietoje padaryti veiksmai tiek pagal savo pasireiškimą, tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę ir turi Administracinių nusižengimų kodekso 481 str. 1 d. numatyto nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo požymių.
Todėl prokuroras, nutraukęs įtariamojo A. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo baudžiamąjį persekiojimą, ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui spręsti dėl administracinės atsakomybės jam taikymo už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.