Ilgai ignoruota problema įgauna itin pavojingas formas: uždarose feisbuko grupėse prieš kameras vyksta baisūs dalykai

Besaikis alkoholio ir narkotikų vartojimas, patyčios, seksualinės aistros tenkinimas prieš kamerą, vairavimas išgėrus – tokią veiklą lietuviai nevaržomai transliuoja uždarose socialinių tinklų grupėse. Policija teigia, kad tokių grupių turinį stebi, tačiau sukontroliuoti jį pavyksta ne visada, o psichikos sveikatos specialistai įspėja – pavojingo ir žiauraus elgesio apraiškų šiose platformose tik daugės.

Kovo 16 d. vienoje populiarioje jaunimo grupėje nusižudė vyras. Jis savižudybę transliavo tiesiogiai. Kaip skelbė portalas „Kas vyksta Kaune“, transliaciją stebėjo maždaug trys šimtai žmonių, tačiau vietoj to, kad kreiptųsi į atsakingas tarnybas, ne vienas žiūrovas vyrą skatino pakelti prieš save ranką.

Nors iš socialinio tinklo vaizdo įrašas buvo netrukus pašalintas, iš grupėje esančių įrašų ir komentarų matyti, kad kai kurie šios grupės nariai įrašą išsisaugojo ir platina jį privačiomis žinutėmis. Tarp norinčiųjų turėti įrašą – ir už turinį atsakingi grupės administratoriai.

Be to, grupės nariai rašo, kad vyras apie savižudybę savo tiesioginėse transliacijose kalbėjo ir anksčiau, tačiau niekas to rimtai neįvertino.

Ką norime pasakyti žmonėms, kad dalintis tokiais vaizdais nėra nei etiška, nei gražu ir tikrai nevertėtų dalintis. Ir ką norėčiau pabrėžti, kad žmones, kurie dalyvavo tame įvykyje ir jų buvo nemažai, jeigu informacija buvo teisinga, paraginčiau kreiptis pagalbos. Yra sukurtas toks tinklalapis tuesi.lt ir ten galima rasti, kas kokią pagalbą teikia telefonu, internetu ar susitikus.

Savižudybių prevencijos biuro vadovas M. Strička

Kaip teigiama Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktuose atsakymuose DELFI, policijai šis atvejis žinomas. Pareigūnai rekomendavo grupės administracijai laikinai uždrausti tiesiogines transliacijas.

„Policija bendravo su minimos grupės administratoriumi. Nors įstatymai neįpareigoja administratorių realiu laiku kontroliuoti grupių (įskaitant ir uždarąsias) skelbiamos informacijos, policijos patarimas buvo stebėti tai, kas vyksta grupėje ir reaguoti arba laikinai uždrausti savo grupėje tiesiogines transliacijas“, – teigiama atsakymuose. Vis dėlto, iš grupėje publikuojamo turinio matyti, kad tiesioginių transliacijų funkcija nėra išjungta.

Šis incidentas, pasak psichikos sveikatos specialistų, apnuogino ne vieną rimtą problemą – uždaros socialinių tinklų grupės tampa nekontroliuojamomis patyčių, neadekvataus, žiauraus ar net nusikalstamo elgesio erdvėmis, jose kuriasi subkultūros, kurios skatina vis pavojingesnį elgesį.

Be to, tai esą parodo, kad ilgai ignoruota priklausomybė nuo socialinių tinklų įgauna naujas nevaldomas formas, o vartotojai ima nebeskirti realybės nuo filmų ar kompiuterinių žaidimų.

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad socialiniai tinklai paskatino ekshibicionizmą plačiąja prasme – žmonės savo savivertę vertina tik pagal peržiūrų ir „like“ skaičių ir to siekia bet kokia kaina. Pasak psichiatro, tai – labai pavojinga tendencija.

Prieš kameras svaiginasi, keikiasi, filmuoja net nusikaltimus

Jaunimo grupė, kurioje tiesioginės transliacijos metu nusižudė vyras, iki nelaimės buvo uždara, šiuo metu jos statusas pakeistas – ji tapo prieinama visiems. Kaip matyti iš grupės narių pateikiamos informacijos, nemažą dalį jų sudaro lietuviai emigrantai. Jie grupėje ne tik dalinasi aktualiais klausimais, mintimis, bet ir alkoholį bei kitas psichotropines medžiagas skatinančiomis vartoti nuotraukomis, įvairiais juokeliais.

Dalis vartotojų kaip bendravimo būdą pasirenka tiesiogines transliacijas – filmuoja save, o kiti grupės nariai uždavinėja klausimus. Tiesa, dažnoje tiesioginėje transliacijoje galima pamatyti daug užgaulių komentarų, patyčių, necenzūrinių žodžių. Jų nevengia ir transliacijų autoriai, kone kiekviename vaizdo įraše matyti išgertuvės, dalis save filmuojančiųjų prieš kameras geria tiesiog iš butelio.

Po transliuotos vyro savižudybės grupėje netilo kalbos, o grupės administracija netgi sukūrė apklausą – ar dėl įvykusios nelaimės kalti grupės turinį prižiūrintys asmenys.

Vieni po šia apklausa komentavę grupės nariai toliau žėrė užgaulius komentarus, kiti piktinosi grupėje atsirandančiu turiniu ir patyčių kultūra. Pasak jų, iki nelaimės grupėje buvo įprastos transliacijos, kuriose buvo vartojami narkotikai, prieš kameras buvo tenkinama lytinė aistra, svaigalų vartojimo demonstruoti nevengė net ir nepilnamečiai.

„Žiūrėjo pro pirštus, kai rūkė žolę... Gėrė alko live metu...Kai 90% komentatorių būdavo neadekvatūs bet kokiame live...Tiesiog chaosas vyko savaitgaliais grupėje... Ir, žinoma, visi alkoholikai, narkomanai ir nepilnamečiai rinkdavosi čia“, – komentavo vienas grupės narys.

„Kad tie jūsų laivai taip degraduoja. Įdomu visi, kurie geria, smaukosi prieš kameras, dar belenkokį grybą pjauna. Tokie tokius žiūri iš tikro. Žmogus su nelaime ateina paguodos, pakalbėt su kažkuom, o dauguma tik pasityčiot, padrąsint ant tokio žingsnio“, – piktinosi grupei priklausanti mergina.

Vienas grupė narys DELFI pasakojo, kad grupės gyvavimo istorijoje yra buvę atvejų, kai buvo transliuojami ir girtų asmenų pasivažinėjimai automobiliu, ir net orgijos.

Už nepranešimą apie nusikaltimą gresia net laisvės atėmimas

Lietuvos kriminalinės policijos biuras primena, kad už nepranešimą apie nusikaltimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

„Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai“, – Baudžiamojo kodekso 238 str. cituoja policijos pareigūnai.

Vis dėlto ši konkreti grupė, rašoma policijos pateiktuose atsakymuose, nėra vertinama kaip tikslingai skatinanti patyčias ar savižudybes.

„Socialiniuose tinkluose uždaros grupės yra kuriamos nuolat ir tai jau yra įprasta. Įvairiose grupėse susiburia skirtingas narių skaičius, kuris gali siekti šimtus, tūkstančius ar net šimtus tūkstančių. Kalbant apie Jūsų minimą grupę – jos pagrindinis tikslas nėra patyčios ar savižudybės propagavimas. Deja, pasitaiko atvejų, kai pasinaudojant socialiniu tinklu kaip priemone yra paskelbiami panašaus pobūdžio vaizdo įrašai“, – teigiama policijos pateiktuose atsakymuose.

Pasiteiravus, ar už patyčias socialinių tinklų vartotojams gali grėsti kokia nors atsakomybė, policijos atstovai patikino, kad „už patyčias baudžiamoji atsakomybė nenumatyta, tačiau patyčiose gali būti įžvelgtas neleistinas elgesys (pavyzdžiui, grasinimai, privedimas prie savižudybės, kurstymas), kuris jau gali būti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė“.

Mes tikrai nesame pajėgūs ir turbūt nė vienoje šalyje nebus tokių pajėgumų, kad mes galėtume sukontroliuoti uždaras grupes.

M. Strička

Kaip teigiama policijos atsakymuose, pareigūnai, gavę informacijos apie internetinėje erdvėje pasirodžiusį neteisėtą turinį ar užfiksuotus nusikaltimus, ją visada tikrina nepriklausomai, ar tai pasiekiama viešai, ar publikuota uždaroje grupėje.

Nerimą kelia transliaciją mačiusių žmonių būklė

Savižudybių prevencijos biuro vadovas Marius Strička nerimauja dėl žmonių, mačiusių savižudybės vaizdo įrašą, emocinės būklės. Jo teigimu, tokie vaizdai visada itin sukrečia ir gali sukelti emocinę krizę, su kuria savarankiškai susitvarkyti geba ne visi.

„Ką norime pasakyti žmonėms, kad dalintis tokiais vaizdais nėra nei etiška, nei gražu ir tikrai nevertėtų dalintis. Ir ką norėčiau pabrėžti, kad žmones, kurie dalyvavo tame įvykyje ir jų buvo nemažai, jeigu informacija buvo teisinga, paraginčiau kreiptis pagalbos. Yra sukurtas toks tinklalapis tuesi.lt ir ten galima rasti, kas kokią pagalbą teikia telefonu, internetu ar susitikus“, – ragino pašnekovas.

Jis taip pat tikino, kad po įvykusios nelaimės Savižudybių prevencijos biuras kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba bei policijos atstovais ketina kreiptis į „Facebook“ atstovus ir išsiaiškinti, kaip veikia šios įmonės prevenciniai mechanizmai, kad socialinių tinklų vartotojų tokie sukrečiantys vaizdai nepasiektų.

„Aš jus galiu patikinti, kad mes šiuo metu tariamės dėl bendro susitikimo su Ryšių reguliavimo tarnyba, su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, su e-policijos atstovais aptarti, kaip mums iš tikrųjų tokiais atvejais veikti. Galbūt mes parašysime tokį bendrą atsiliepimą ir „Facebook“, nes mes nežinome, kaip pati bendrovė reaguoja“, – teigė M. Strička.

Jeigu socialiniai tinklai ir buvo kuriami padėti žmonėms normaliai bendrauti, tai šiandien pagrindinis dalykas socialinių tinklų yra demonstruoti kažką miniai, ko dažniausiai pats net ir neturi. O uždaros grupės dar lyg ir sukuria kažkokį išskirtinumą – štai, mes dar šaunesni negu visi socialiniai tinklai, mes dar kietesni. Tai yra kraštutinumas tų pačių socialinių tinklų, kurie, aš vėlgi pasakysiu aštriai, iš esmės yra tapę iškrypimu.

Psichiatras M. Marcinkevičius

Jis neskubėjo uždarų socialinių tinklų grupių vertinti kaip pavojingų, esą yra ir tokių, kurios veikia kaip savitarpio pagalba, nors iš šono gali pasirodyti kaip žalingos.

„Pačių grupių yra labai daug. Aš nekalbu būtent apie šitą konkrečią grupę, bet yra grupės žmonių, kurie kenčia nuo depresijos arba, pavyzdžiui, grupė žmonių, kurie savo skausmą išreiškia save žalodami. Iš vienos pusės, pašaliečiui galbūt atrodys, kad tai labai baisu, kita vertus, toje grupėje esantys žmonės vieni kitiems padeda, tai yra ir tam tikra savipagalbos priemonė“, – aiškino savižudybių prevencijos biuro vadovas.

Įspėja, kad jau griebiamasi kraštutinumų

Tuo tarpu Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius M. Marcinkevičius įžvelgia rimtą socialinių tinklų keliamą grėsmę žmonių psichikai, o uždaros grupės, pasak jo, pavojus dar labiau sustiprina.

„Mes matome, kad dabar ir normaliuose socialiniuose tinkluose rodoma labai daug visiškai beprasmių, netgi pavojingų veiksmų. Apie ką irgi buvo daug diskutuota, kiek žmonių žūsta darydami asmenukes įvairiose pavojingose situacijose – lipa ant kokio nors pastato krašto, kariasi ant kranų. Čia yra lygiai tas pats. Jeigu socialiniai tinklai ir buvo kuriami padėti žmonėms normaliai bendrauti, tai šiandien pagrindinis dalykas socialinių tinklų yra demonstruoti kažką miniai, ko dažniausiai pats net ir neturi.

O uždaros grupės dar lyg ir sukuria kažkokį išskirtinumą – štai, mes dar šaunesni negu visi socialiniai tinklai, mes dar kietesni. Tai yra kraštutinumas tų pačių socialinių tinklų, kurie, aš vėlgi pasakysiu aštriai, iš esmės yra tapę iškrypimu“, – teigė M. Marcinkevičius.

Psichiatro teigimu, žmogaus noras būti pripažintam minios stebimas nuo Antikos laikų, tačiau atsiradus socialiniams tinklams esą suklestėjo savotiškas ekshibicionizmas.

„Ekshibicionizmas siaurąja prasme suprantamas tik kaip lytinio pasitenkinimo pajautimas demonstruojant savo organus, bet plačiąja prasme ekshibicionizmas – tai siekimas bet kokiomis priemonėmis (gauti dėmesio – DELFI). Atsiradus socialiniams tinklams tas ekshibicionizmas suklestėjo“, – įžvalgomis dalinosi M. Marcinkevičius.

Anot pašnekovo, jau ilgą laiką buvo kalbama apie socialinių tinklų keliamą rimtą žalą psichinei sveikatai, tačiau niekas nekreipė į tai dėmesio, todėl dabar nereikėtų stebėtis, kad žmonės griebiasi visiškų kraštutinumų. Jis įspėjo, kad dėmesio reikalavimas socialiniuose tinkluose vis auga ir jį pritraukti vis sunkiau, todėl, tikėtina, šiose platformose ateityje dar padaugės žiaurių vaizdo įrašų, kuriuose fiksuojamos patyčios, smurto atvejai, gyvybei pavojingas alkoholio vartojimas ar kiti neadekvatūs veiksmai.

Kuriasi subkultūros, žmonės nebeskiria filmų nuo realybės

Psichikos sveikatos centro direktorius įžvelgė ir dar vieną socialiniuose tinkluose tykančią grėsmę. Jo teigimu, populiariose uždarose jaunimo grupėse kuriasi radikalios subkultūros, prie kurių pritapti bandantys asmenys gali griebtis vis žiauresnių veiksmų, siekdami pranokti kitus.

„Realiose grupėse egzistuoja tam tikra subkultūra – yra rajonų gaujos, paauglių gaujos su savo subkultūra, dar kažkokios grupės. Bet kuri grupė turi savo subkultūrą, ypač uždaros grupės ir ne tik internetinės. Pavyzdžiui, kalėjimai, kur natūraliai yra labai uždara grupė, ir ta subkultūra būna labai stipri, nes jai nedaro įtakos bendra visos visuomenės kultūra.

Lygiai tas pats čia – kuo grupė uždaresnė, tuo ta subkultūra yra radikalesnė. Ir čia yra tas paprastas dalykas, kad jeigu tu nori išsiskirti, tai turi padaryti kažką dar radikalesnio negu kiti, tada būsi dar kietesnis. Nes jeigu tu tik keikiesi ir tyčiojiesi kaip kiti, tai tu vėlgi neišsiskiri. Aš kaip pavyzdį sakau, viskas prasideda nuo to, kad šaiposi iš nuotraukų. Tada jau nebeįdomu, nes visi iš nuotraukų tyčiojasi, todėl, kad būčiau kietesnis, aš sugalvoju, kad nueisiu ir išsityčiosiu į akis, nufilmuosiu ir įdėsiu. Kitas iš kelių išsityčiojo ir įdėjo į tą grupę. Trečiam reikia dar kažką sugalvoti, kad išsiskirtų, tada ne tik išsityčioja, bet dar ir apspjaudo ar apipila kokiu nors smirdančiu skysčiu. Ta subkultūra kuo toliau, tuo labiau pati save augina“, – pavojingą tendenciją įvardijo M. Marcinkevičius.

Be to, anot psichiatro, tai, kad grupėje dalis žmonių žiūrėjo savižudybės transliaciją ir nesuskubo padėti gyvybei pavojingų veiksmų besiėmusiam vyrui, parodo, kad interneto vartotojai jau nebegeba atskirti realybės nuo filmų ar kompiuterinių žaidimų. Ir tai, pasak jo, taip pat kelia rimtą grėsmę ne tik žmonių sveikatai, bet ir saugumui.

„Jeigu prisimintume visai nesenus įvykius, kai buvo šaudynės Naujojoje Zelandijoje, irgi viskas buvo transliuojama internete ir tikrai daug kas žiūrėjo. Yra keliama, ir pas mus ne kartą buvo, muštynės mokyklose, scenos kaip vaikai vieni kitus žemina, skriaudžia. Aš galiu garantuoti, kad, jeigu tas žmogus realiai būtų šalia, kada muša kitą vaiką arba žmogus žudosi, jis neabejotinai suteiktų pagalbą ir sustabdytų tą žmogų. Tuo tarpu, kada tai transliuojama internete, mes pasąmoningai žiūrime lyg į filmą, kad tai kažkas nerealaus, netikro. Kiek yra visokių siaubo filmų, vadinamų trilerių, kur visus šaudo, kraujai trykšta. Mes prie to ekrane jau esame tiek pripratę.

Internetas ir socialiniai tinklai turi labai daug žiaurios medžiagos, kurią žmonės žiūri ramiai lyg tai iš tikrųjų nevyktų. Nemanau, kad tie žmonės yra kažkokie apsigimę ar sadistai, čia dar vienas socialinių tinklų ir interneto pavojus, kad to, kas vyksta ten, mes nesuvokiame kaip realybės. Mes tai priimame kaip kažkokią kitą realybę, kaip kompiuterinį žaidimą, kaip filmą ir panašiai. Aš esu tikras, kad dauguma, bent jau 99 proc., nebūtų raginę, jeigu jie būtų sėdėję tame pačiame kambaryje ir realiai matę, kaip jis žudėsi“, – aiškino psichiatras.

Specialistų rankos surištos

Savižudybių prevencijos biuro vadovas M. Strička pripažįsta, kad specialistų rankos, bandant kontroliuoti socialinių tinklų grupėse pasirodantį netinkamą ar net pavojingą turinį, praktiškai surištos. Ypač, jei grupės uždaros. Reaguojama tik tada, kai patys socialinių tinklų vartotojai informacija apie patyčias ar viešinamą gyvybei pavojingą elgesį pasidalina su atsakingomis institucijomis.

„Išorinius kontrolės mechanizmus turbūt labai sunku sukurti, nes Ryšių reguliavimo tarnyba prie kiekvienos „Facebook“ grupės ar prie kiekvieno individualaus žmogaus paskyros policininko nepastatys. Jeigu yra sužinoma, kad viena ar kita grupė galimai gali skatinti savižudybes ar smurtą, ar patyčias, jeigu tokia informacija pasiekia e-policiją ar Ryšių reguliavimo tarnybą, galiu jus patikinti, kad visuomet yra reaguojama.

Labai teisingai pačios žiniasklaidos priemonės sako – žiūrėkite, jums labai lengva kontroliuoti, kaip mes parašome, o jūs pabandykite sukontroliuoti „Facebook“, „Youtube“ ir kitas socialines medijas, kur žmonės praleidžia labai daug laiko. Todėl aš pats kaip Savižudybių prevencijos biuro vadovas turiu be galo daug klausimų, ką iš savo turimų resursų gali padaryti pačios įmonės, kurios gauna nemažas pajamas, kad galėtų užkardyti tokias veiklas. Mes tikrai nesame pajėgūs ir turbūt nė vienoje šalyje nebus tokių pajėgumų, kad mes galėtume sukontroliuoti uždaras grupes“, – teigė M. Strička.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt.

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas „Vaikų linija“ 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val. „Tėvų linija“ [phone] darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.

Kontaktai organizacijų, vykdančių kompleksinių paslaugų teikimo vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, projektus. Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas Dingusių žmonių šeimų paramos centras [phone] [e-mail] [e-mail] Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas [phone], [phone] [e-mail] Viešoji įstaiga Psichologinės paramos ir konsultavimo centras [phone], [phone] [e-mail] VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ [phone], [phone] [e-mail] Viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras [phone], [phone] [e-mail] Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva [phone] [e-mail] VšĮ Paramos vaikams centras [phone], [phone] [e-mail] Vilniaus arkivyskupijos Caritas [phone], [phone] [e-mail] Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ [phone] [e-mail] Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ [phone], [phone] [e-mail] Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija [phone], [phone] [e-mail] Specializuotos pagalbos centrai, teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (suaugusiems)