Tai atskleidė „Vilmorus“ šių metų birželį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu taip pat bandyta išsiaiškinti, kokią įtaką Sauliaus Skvernelio darbų vertinimui daro jį rinkimuose palaikanti Lietuvos valstiečių – žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Kaip paaiškėjo vėliau, apklausą užsakė Vyriausybė. Ji itin papiktino LVŽS pirmininką Ramūną Karbauskį, šis aiškino, kad klausimai – nekorektiški, absurdiški ir juokingi.
Vis dėlto minima apklausa taip pat padėjo suprasti, kaip dabartinę Vyriausybę vertina visuomenė.
Uždavus atvirą klausimą „Kokius Jūs galėtumėte nurodyti neigiamus Vyriausybės darbus“, daugiau nei 1 tūkst. respondentų nuomonės išsiskyrė. Tiesa, beveik pusė apklaustųjų (46 proc.) į šį klausimą atsakė „nežinau“ arba neatsakė.
Nagrinėjant duomenis, nurodomas vieną ar kitą klausimą palaikiusių žmonių skaičius ir procentas atitinkamai nuo apklaustų tos pačios grupės asmenų.
Labiausiai piktinasi vaistų reforma: nepalaiko vyresnio amžiaus moterys iš didmiesčių
Daugiausiai apklaustųjų (68 asmenys ir 6,8 proc. nuo visų apklaustųjų) neigiamai vertina vaistų reformą. Piktina juos suvaržyta galimybė pasirinkti kompensuojamus vaistus, tai, kad tam tikrų vaistų negalima įsigyti be recepto.
Šis klausimas opiausias moterims (38 moterims ir 7,3 proc. nuo visų moterų) arba asmenims, kurie priklauso 60 – 69 m. (16; 9 proc.) ir 70 m. ir daugiau (14; 5,9 proc.) amžiaus grupėms. Dažniausiai jie yra įgiję vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsilavinimą (39; 5,9 proc.).
Kaip jau galima suprasti, neigiamai vaistų reformą įvertino pensininkai (27; 7,1 proc.) ir specialistai (12; 7,6 proc.). Mažiausiai tai aktualu bedarbiams (2; 3 proc.). Aptariamų asmenų pajamos šeimos nariui dažniausiai yra nuo 400 iki 600 eurų (20; 8,8 proc.).
Vaistų reforma labiausiai nepatenkinti didmiesčių gyventojai (23 asmenys iš Vilniaus ir 21 iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio), jie linkę balsuoti už Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS – LKD) (20; 11,5 proc.).
Dėl ko pyksta vyrai: nevykdo pažadų, blaškosi, pasiduoda įtakai
Antrasis prasčiausiai vertinamas Vyriausybės darbas – jie nevykdo pažadų, keičia sprendimus, blaškosi ir pasiduoda įtakai. Tuo piktinosi 67 apklaustieji arba 6,7 poc. nuo visų apklaustųjų.
Labiausiai ši problema neramino vyrus (36; 7,5 proc.) ir tuos, kurie buvo vyresni nei 70 m. (18; 7,6 proc.) arba priklausė 50 – 59 m. amžiaus grupei (12; 6,3 proc.). Daugiausiai jų buvo įgiję vidurinį, aukštesnį ir spec. vidurinį išsilavinimą.
Dažniausiai tai pensininkai (27 arba 7,1 proc. nuo visų apklaustųjų), kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia 301 – 600 eurų. Besipiktinantys pažadų nevykdymu gyvena tokiuose didmiesčiuose kaip Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, nėra apsisprendę, už kokią partiją balsuotų (16; 7,3 proc.).
Jauni specialistai prasčiausiai vertina švietimo reformą
Trečiasis prasčiausiai vertinamas Vyriausybės darbas – švietimo reforma. Apklaustieji piktinosi, kad mažinamas universitetų skaičius, mokestis už mokslą, stojimo tvarka. Šią problemą įvardijo 60 respondentų arba 6 proc. visų apklaustųjų.
Labiausiai tai piktino moteris (36 arba 6,9 proc. visų apklaustų moterų). Įvardijusiems šią problemą dažniausiai buvo 30 – 39 (13; 11,9 proc.) arba 50 – 59 (13; 6,8 proc.) metų. 93 proc. apklaustųjų turėjo vidurinį, aukštesnį arba spec. vidurinį (28 asmenys) arba aukštąjį (28 asmenys) išsilavinimą.
Daugiausiai žmonių, pasipiktinusių švietimo reforma, save įvardijo specialistais (19; 12 proc.), kurių šeimoje pajamos nariui siekia 401 – 600 eurų (23; 10 proc.). Jie linkę balsuoti už TS – LKD (16; 9,2 proc.).
Piktinasi ir sveikatos apsauga, mokesčių reforma
Pirmajame prasčiausiai vertinamų Vyriausybės darbų dešimtuke atsidūrė ir sveikatos apsaugos problemos (eilės pas gydytojus, ligoninių ardymas, ambulatorijų uždarymas ir kt.). Tuo piktinosi 59 apklaustieji arba 5,9 proc. visų apklaustųjų. Šis klausimas itin aktualus ne didmiesčių gyventojams.
Nepatinka apklaustiesiems ir tai, kad Vyriausybė pykstasi. Tai problema įvardijo 57 apklaustieji arba 5,7 proc. visų apklaustųjų. Daugiausiai – pensininkai.
Tarp prasčiausiai vertinamų darbų atsidūrė ir mokesčių reforma (dideli mokesčiai, padidinti mokesčiai, nemažinami mokesčiai, palankūs verslui, o ne gyventojams mokesčiai). Tai itin aktualu vidurinį, aukštesnį ir spec. vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims (40 arba 6,1 proc.), kurie dirba specialistais ir gyvena kaimuose. Beje, įdomu tai, kad besipiktinantys šia problema labiausiai linkę balsuoti už LVŽS arba partiją „Tvarka ir teisingumas“.
Kritikos strėlių, žinoma, susilaukė ir augančios kainos. Tai ypač aktualu kaimų gyventojams, pensininkams. Labiausiai šia problema rūpinosi tie, kurių amžius yra nuo 50 iki 59 m. Jie linkę balsuoti už „Darbo partiją“.
Visuomenė taip pat yra nepatenkinta didele socialine atskirtimi, alkoholio kontrolės įstatymu/ kova su rūkymu/ akcizais. Priekaištaujama ir dėl to, kad Vyriausybė nepažaboja korupcijos, šešėlinės ekonomikos, pati yra korumpuota, jai esą trūksta skaidrumo.
Sako, kad pokyčių reikėjo seniai: tendencijos teikia vilties
Net 3 iš 10-ies neigiamai vertinamų Vyriausybės darbų yra susiję su sveikata. Vis dėlto sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė šios situacijos nesureikšmina.
„Tai, kad pokyčiai sveikatos sistemoje sulaukia įvairių – ir teigiamų, ir neigiamų vertinimų – yra natūralu ir nestebina. Tai įprasta ir užsienio šalyse, kur vyksta tam tikri pokyčiai sveikatos sistemoje, ją reformuojant, diegiant tam tikras naujoves. Lietuva – ne išimtis.
Be to, reikia pastebėti, kad yra nemažai respondentų, teigiamai vertinančių pokyčius. Pripažinkime, juk ne vien neigiami vertinimai ir ne visada reikia matyti tik juoda, nes yra ir balta. Tie pokyčiai, kurie buvo inicijuoti, jie labai reikalingi ir jų seniai reikėjo mūsų šaliai. Pavyzdžiui, dėl įgyvendintų naujovių siekiant mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ar alkoholio vartojimą, pokyčiai jau pastebimi, o tendencijos yra džiuginančios ir teikiančios vilties“, – nurodė ministro patarėja.
Prastų reitingų nesibaimina
L. Bušinskaitė-Šriubėnė pasidalijo ir konkrečiais pavyzdžiais. Tarkime, esą mažėja apsinuodijimų alkoholiu ir dėl to ligoninėse atsiduriančių žmonių.
„Be to, nuosekliai mažėja ir pacientų mokamos priemokos už kompensuojamuosius vaistus. Jos per dvejus metus sumažėjo daugiau nei perpus, t.y. 61 proc., lyginant 2017 m. birželio vidutinę priemoką receptui, kai ji siekė 5,7 Eur, ir 2019 m. birželio vidutinę priemoką receptui, kai ji siekė jau tik 2,2 Eur. Gerai tai ar blogai – tegul vertina žmonės“, – siūlė pašnekovė.
Anot jos, ir ministras, ir ministerijos farmacijos specialistai sulaukia ir žmonių padėkų dėl mažėjančių vaistų kainų. Pacientai esą siunčia čekius su palyginimais, kiek mokėjo už vaistus anksčiau ir kiek moka dabar.
„Svarbu suprasti ir tai, kad bet kokie pokyčiai, nesvarbu, kur jie vyksta, visuomet sulaukia įvairių vertinimų, o juos inicijuojantys lyderiai – reitingų pokyčių, dažniausiai – kritimo žemyn. Ministras A. Veryga atėjo dirbti, tad jis nesibaimina prastų reitingų, nes tai nėra jo tikslas. Jo tikslas – daryti tai, kas reikalinga mūsų šalies sveikatos sistemai, kuri per daugybę metų buvo užleista ir pribrendusi rimtiems pokyčiams. Na, o pokyčiai, kuriuos inicijavo ministras A. Veryga, turėjo seniai vykti šioje sistemoje, bet jų nesiryžo imtis prieš tai buvę sveikatos ministrai. Matyt, baimindamiesi prastų reitingų“, – spėjo ji.
Mano, kad pritrūko aiškumo
LVŽS pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, vienas pagrindinių LVŽS programų sudarytojų, DELFI sakė, kad jam nėra netikėta, kad vaistų reforma atsidūrė neigiamų Vyriausybės darbų sąrašo viršuje.
„Reforma yra sudėtinga, o mes turime sisteminę problemą – trūksta priemonių, kaip išaiškinti reformų reikalingumą. Tokios reformos reikalauja didelio aiškinamojo darbo, reikėtų net seminarus žmonėms rengti, kad paaiškintume, kuo, pavyzdžiui, ši reforma jiems asmeniškai naudinga. Galbūt reikėjo daugiau švietimo, matyčiau poreikį investuoti į tai.
Aišku, prisidėjo ir prieš mus kilęs pakankamai didelis interesų karas. Tarkime, iš interesų grupių. Viskas suprantama ir normalu, vykdant reformas negali būti nuolat populiarus“, – pripažino T. Tomilinas.
Anot jo, yra tiksliai apskaičiuota, kiek dėl šios reformos atpigo vaistai, padaugėjo esą ir kompensuojamų vaistų.
„Subjektyvi interesų grupių sukurta atmosfera ar dominuojanti nuomonė – viena, bet faktai yra kitokie. Vis dėlto žmonės daugiau vadovaujasi ne faktais, o emocijomis“, – patikino T. Tomilinas, pažadėdamas minimais duomenimis pasidalinti viešai.
Įžvelgia ir ministrės kaltę
Kalbėdamas apie švietimo reformą, pašnekovas pripažino, kad bendras fonas buvo tikrai labai sunkus. Jis nė neslepia, kad dėl to, iš dalies, atstatydinta ir buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Vertybė, kad mes turime didelį, išvystytą, įvairų švietimo tinklą, tačiau demografinė situacija blogėja ir tai yra iššūkis. Tai atsispindėjo ir mūsų frakcijos ministrės darbo vertinime, jai išsakytomis pastabomis.
Panašiai kaip visuomenė, turėjome nemažai priekaištų reformai. Tačiau tai yra mūsų reforma, esame atsakingi kaip Vyriausybė, stengiamės tas klaidas taisyti, bet yra, kaip yra“, – aiškino T. Tomilinas.
Dėl mokesčių jau gailisi
Pastebėjus, kad tarp prasčiausiai vertinamų darbų atsidūrė ir mokesčių reforma, augančios kainos, didelė socialinė atskirtis, dėl to besiskundžiantys balsuotų ir už tokias partijas kaip „Darbo partija“ ir „Tvarka ir teisingumas“, pašnekovas sakė šiuo atveju galintis sutikti su respondentų nuomone.
„Mano manymu, viena kertinių priežasčių, kodėl mes turime tokius prezidento rinkimų rezultatus, yra tai, kad pakankamai ambicingi mokesčių mažinimo ir finansų politikos įrankiai, kuriuos greičiausiai siūlė Finansų ministerija, nebuvo tokie sėkmingi ir gerai apgalvoti.
Mes dabar juos taisome, ir prieš metus su Stasiu Jakeliūnu, iš dalies, pataisėme tą ambiciją, pasiūlėme tiek nemažinti, sakykime, soc. draudimo mokesčio. Mokesčių mažinimas yra gerai, visuomenė buvo tam palanki, tačiau ta ambicija tikrai buvo per didelė. Mūsų tikslas vis dėlto yra didinti biudžeto perskirstymą, tą aiškiai pabrėžia prezidentas, mūsų programoje tai buvo... Visam tam ministro Viliaus Šapokos pozicija ne visai derėjo, čia mes turime pasaulėžiūrinę ir strateginę diskusiją šiuo metu, kad gal ne visi sprendimai buvo geri, juos reikėtų peržiūrėti. Jei labai supaprastinant, pasukti politiką link didesnės centro kairės“, – sakė T. Tomilinas.
Tiki, kad ginčuose gimsta tiesa
Tiesa, jis pasidžiaugė, kad, nepaisant visko, visuomenė mato ir labai gerai vertina, kad pagrindiniai Vyriausybės prioritetai – pensijos, vaiko teisių apsaugos, šeimos politikos klausimai.
„Vyriausybė, kuri neturi prioritetų, nežino, ką daro, dažniausiai vertinama kaip besiblaškanti ir panašiai. Nematyčiau problemos, kad dalis žmonių ginčą Seime ir Vyriausybėje mato kaip blogį, nors, iš tikrųjų, tai mūsų mentaliteto problema. Gerai, kad yra ginčas, ačiū Dievui, kad jis yra, nes tai atsispindi ir priimtų sprendimų kokybėje. Jei viskas būtų kaip pas kaimynus, tai būtų labai blogai“, – šmaikštavo jis.
T. Tomilino teigimu, mūsų alkoholio kontrolės politika yra teigiamai vertinama, visuomenė mato, kad valdantieji visus su tuo susijusius veiksmus neva atlieka nuoširdžiai.
„Aš turiu apklausų duomenis, kurie sako, kad žmonės tiesiog maldauja apribojimų, kalbant apie rūkymą balkonuose, nes tai didelė problema. Daugiau nei 50 proc. Lietuvos žmonių tiesiog laukia ir nesulaukia, kol mes imsimės šiuolaikiškos politikos“, – sakė jis, omenyje turėdamas prieš metus darytą apklausą.
Mano, kad apklausa – palanki LVŽS
Sociologas Vladas Gaidys DELFI sakė, kad aptarti atsakymai rodo, kad respondentai, iš esmės, buvo LVŽS šalininkai.
„Jie norėtų, kad nesipyktų, gerai viskas būtų – tie neigiami darbai nėra tokie jau visai neigiami. Jei kalbėtume apie Seimą, kodėl žmonės nepasitiki Seimu, vienas punktų būtų, kad jie nieko nedaro, pykstasi, turbūt arti 100 proc. tai paminėtų. Žodis „rietenos“, vertinant politinę veiklą, yra pakankamai dažnas“, – sakė pašnekovas.
Paklaustas, ką apie mūsų visuomenę rodo tai, kad tarp neigiamų Vyriausybės darbų įvardijame vaistų, švietimo, mokesčio reformas, V. Gaidys patikino, kad pokyčiai sveikatos srityje sutinkami itin jautriai.
„Gali sumažinti pensiją, bet, kai skauda tau ar tavo šeimos nariui, negauni reikiamų vaistų, tai – labai jautrus dalykas. Kita vertus, daugelyje šalių sveikatos, švietimo situacijos yra aktualios, problemos – universalios. Sakyčiau, būtų blogiau, jei pirmoje vietoje tarp neigiamai vertinamų darbų būtų korupcija. Pamenu laiką, kai buvo aukštas nusikalstamumas, vėliau žmonės minėjo bedarbystę. Dabar kalbama apie žemus atlyginimus, žemas pensijas ir aukštas kainas, bet ši Vyriausybė labiausiai kaltinama dėl vaistų ir švietimo reformų“, – situaciją apibendrino V. Gaidys.