Jis rašė, kad atrodo, jo šalta balandžio mėnesio pradžia neturės įtakos vegetacijos sezono pradžiai.
„Nes bent per artimiausias 10 dienų prognozuojama aukštesnė už daugiametę oro temperatūra, be to, kol kas, matyt, pavyks išvengti ir nakties šalčio, o vegetacijos sezonu tai jau vadinama šalnomis“, – feisbuke penktadienį rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
Klimatologas teigė, jog šaltą balandžio mėnesio pradžią Lietuvoje lėmė poliarinio anticiklono, kuris užėmė beveik visą Skandinaviją, Baltijos bei Šiaurės jūros regionus, pakraštys.
„Šiuo pakraščiu su šiaurės rytų oro pernaša link Lietuvos buvo nešamas šaltas oras (jūrinė arktinė oro masė) nuo Barenco ir Baltosios jūros akvatorijų. Šalčiausios naktys buvo ten, kur dangus naktimis pragiedrėdavo, pavyzdžiui trečiadienį Žemaitijoje ir aplinkiniuose rajonuose, antradienį – šiaurės rytuose, vakar vakariniame Lietuvos pakraštyje. Žemiausia oro temperatūra siekė –3 – –5,5 °C“, – rašė G. Stankūnavičius.
Feisbuke klimatologas teigė, jog įdomiausia šios savaitės dienos buvo antradienis.
„Kai aukštesnio slėgio fone (1014–1022 hPa) Lietuvoje visą dieną krito šlapdriba ir vietomis susidarė net kelių centimetrų storio sniego danga. Sniegas balandžio pradžioje, manau, nieko nestebina, tačiau paanalizavus sinoptinius žemėlapius, matyti, jog virš Lietuvos tą dieną nebuvo jokio atmosferos fronto, nei ciklono centro ar slėnio.
Tačiau nedidelio masto, bet intensyvus cikloninis sūkurys buvo fiksuojamas aukštesniuose troposferos lygiuose – 600–300 hPa (maždaug 4–9 km aukščiuose). Ilgiausiai tą parą šis aukštuminis centras (angl. Upper Level Low, ULL) užsibuvo virš Pietų ir Pietvakarių Lietuvos. Galbūt dėl to ten iškrito didžiausias paros kritulių kiekis – 2,5–5 mm. Galiausiai, vakar šiltas frontas iš rytų „nustūmė“ šį aukštuminį sūkurį link pietinės Švedijos, o į Lietuvą iš pietryčių atkeliavo gerokai šiltesnė žemyninė oro masė“, – konstatavo klimatologas.
O šiuo metu virš Vidurio ir Rytų Europos įsitvirtino blokuojanti aukštuminė barinė sistema, kurią sudaro santykinai šiltas anticikloninis sūkurys šiaurėje (šiaurinė Rusija, dalis Fenoskandijos) ir šaltas cikloninis sūkurys pietuose (Balkanai, pietiniai Karpatai).
„Tokia didelio masto struktūra sukuria vyraujantį rytinį pagreitį virš vidutinių platumų (vietoj vakarinio), be to ji yra lėtai kintanti ir tam tikrą laiką Lietuvą ir, dalinai, Baltijos regioną aprūpins šiltesnėmis žemyninės kilmės (šiuo metu jos jau šiltesnės už jūrines) oro masėmis.
Priežemio sluoksnyje pagrindinis orus lemiantis veiksnys savaitgalį ir kitos savaitės pirmoje pusėje bus Skandinavijos anticiklonas, kuris apims visą šiaurinę Europos dalį“, – teigė klimatologas G. Stankūnavičius.
Dėl to Lietuvoje vyraus silpni ir vidutinio stiprumo šiaurės rytų ir rytų vėjai, nepastovus debesuotumas, vietomis su trumpalaikiu lietumi. Orai ir kitą savaitę prognozuojami šiltesni už normą, teigė klimatologas.
„Šiandien, didžiausia lietaus tikimybė šalies pietuose, rytoj pietuose, pietvakariuose ir vietomis Žemaitijoje, sekmadienį – pietvakariuose, pirmadienį – vakarinėje Lietuvos dalyje. Oro temperatūra naktimis sieks +4 – +9 °C, dienomis – +11 – +16 °C.
Antroje kitos savaitės pusėje Skandinavijos anticiklonas atsitrauks į rytus, todėl Lietuvoje vyraus drėgnesni, bet šilti orai. Dar kitą savaitę turėtų atsinaujinti vakarų oro pernaša, bet orai prognozuojami šiltesni už normą“, – feisbuke penktadienį dalijosi klimatologas G. Stankūnavičius.
O komentuodamas JAV orus, jis pažymėjo, jog nors pagrindinis tornadų (viesulų) sezonas JAV centriniuose rajonuose dar neprasidėjo, bet jau spėjo praūžti keli niokojantys viesulų epizodai.
„Tiesa, JAV pietuose ir pietryčiuose jie gali susidaryti ir žiemą. Patys stipriausi (F4 kategorija) pagal JAV meteorologinės tarnybos duomenis šiais metais užfiksuoti Misisipės (kovo mėn.) ir Ajovos (balandžio mėn.) valstijose, o kiek silpnesni, bet vis vien niokojantys (F3 kategorijos) buvo ne tik pietinėse Džordžijos, Alabamos, Tenesio, Arkanzaso valstijose, bet ir šiaurinėse Ilinojaus, Indianos ir net Delavero valstijose. Visų kategorijų tornadų JAV teritorijoje nuo sausio 1 d. (iki šios dienos) užfiksuota jau 401. Pagrindinė galingų viesulų JAV susidarymo priežastis – didelis oro masių kontrastingumas pavasarį, ypač šaltų frontų zonose, ir didelis drėgmės kiekis ore, atkeliaujančiame nuo Meksikos įlankos“, – aiškino jis.
Klimatologas G. Stankūnavičius taip pat įvardijo, kur kitą savaitę bus šilčiausia Europoje.
„Kitą savaitę šilčiausia Europoje vieta bus pietinėje Portugalijos dalyje, kur maksimali oro temperatūra kils iki +30 °C (vidutinė paros oro temperatūra > +15 °C), o šalčiausia – pačiuose Europos šiaurės rytuose prie Poliarinio Uralo, kur minimali oro temperatūra sieks –20 – –25 °C. Atrodytų – visai normalus oro temperatūros ekstremumų pasiskirstymas pavasario viduryje Europoje, tačiau didžiausia teigiama oro temperatūros anomalija (iki 7 °C) bus Rusijos šiaurės vakaruose ir pietinėje Suomijoje“, – teigė jis.
Na ir ilgalaikės orų prognozės didelių „siurprizų“ nežada, rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
„Balandis Lietuvoje bus šiltesnis už daugiametį, o gegužės mėnesio pirma pusė – artima vidurkiui ir kiek sausesnė už normą“, – feisbuke rašė jis.