„To buvo per daug“
JAV gyvenusi lietuvė Skirma Kondratas laidoje „Delfi Diena“ tvirtino, kad tai nėra pirmasis protestas prieš rasizmą. Ji prisimena, kad būdama studentė ir pati tokiuose dalyvaudavo.
„Visų pirma norėčiau patikslinti, kad čia nėra pirmas toks didelis. Na, nors nesu girdėjusi, kad visas pasaulis būtų įsijungęs. (…) Kas 15–20 metų yra vienokios ar kitokios riaušės. Tokios didelės demonstracijos, protestai, tai Konstitucija užtikrina, jei tai yra daroma taikiai ir neplėšikaujant“, – tvirtino ji prisimindama 1992 Los Andželo riaušes.
Tuomet viskas kilo dėl žiauraus pareigūnų elgesio su juodaodžiu Rodney Kingu, kuris buvo persekiotas pareigūnų, žiauriai sumuštas, tačiau policininkai buvo išteisinti. Per kelias dienas siautėjimo Los Andžele žuvo dešimtys žmonių, sužeista per 1,2 tūkst., o 12 tūkst. buvo sulaikyti. Sudeginta daugybė namų ir automobilių – žala siekė mažiausiai milijardą dolerių – riaušes pavyko numalšinti tik kariuomenei. Vis dėlto Amerikos juodaodžių visuomenės pykčio šaknys dar gilesnės.
„Jai skauda labai ilgai. Iki 1965 metų juodaodžiai pietų valstijose tikrai buvo antros klasės piliečiai tikrąją to žodžio prasme. Jos linčiavo, jų buvo keli tūkstančiai, žudė be reikalo. (…) Čia prisikaupė, mūsų sociologai yra ištyrę, tokios traumos persiduoda iš kartos į kartą“, – laidoje „Delfi Diena“ kalbėjo S. Kondratas.
Paprašyta pasamprotauti, kodėl šie įvykiai vyksta dabar, S. Kondratas teigė, kad prisidėjo prie to ir šalies vadovas D. Trumpas.
„Kodėl šiemet? Donaldas Trumpas tris metus labai neprognozuojamai vadovauja, vieną sykį jis giria generolą, kitą – jau peikia. (…) Jis nesugeba sutelkti žmonių, gal net džiaugiasi juos kiršindamas. Prasidėjo koronavirusas, visi namuose, streso tarp juodaodžių, jie jautė tą kylantį rasizmą, rasistai drąsiau pakėlė galvas prie D. Trumpo valdymo nei anksčiau“, – savo įžvalgomis laidoje dalijosi JAV daugelį metų gyvenusi lietuvė.
„Koronavirusas stresą pakėlė, karantinuojami žmonės nevienodai. Kartu viską sudėjus, kaip matėme savo akimis, kaip žmogų šaltakraujiškai žudo, o jis maldauja to nedaryti, jam leistų kvėpuoti. Šito buvo per daug“, – tikino ji.
Kodėl tai vyksta?
Kitas JAV gyvenęs lietuvis Arūnas Pemkus teigė, kad viešėdamas šioje šalyje jaučia, kad nors JAV demokratija skaičiuoja 200 metų, Konstitucijoje lygybė užtikrinta buvo bene anksčiausiai, tačiau vieni yra lygesni už kitus.
„Jeigu dabar matome, kaip yra verčiami paminklai pietinėse valstijose, mes galėtume prisiminti, ką mes čia Lietuvoje darome. Kuriuos paminklus, kuriuos norime versti, kurios istorijos mes norime pasiliekančios“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis laidoje įvardijo ir galimas rasinės neapykantos priežastis.
„Viskas palaipsniui keičiama. Skirma dalyvavo demonstracijose, kai aš mokiausi universitete, buvo demonstracijų, bet jos nebuvo dėl lygybės, nes ji jau buvo įteisinta.
Jau buvo sudarytos sąlygos, kuriomis afroamerikietis turi net ir daugiau teisių patekti į universitetą vien dėl to, kad jis yra atėjęs iš tos visuomenės. Ir tada iškyla klausimas, ar į universitetą, ar darbo vietą turi patekti tas, kuris gabesnis, ar kažkoks procentas turi būti tiesiog įtrauktas. Ir tada atsiranda trintis“, – laidoje sakė A. Pemkus.
S. Kondratas svarstė, galbūt policijos pareigūnų elgesys JAV toks žiaurus dėl kultūros.
„Čia gal yra dalis kultūros, užkariavimą Vakarų, visuomet ten yra herojai ir kaubojai. Jei yra policininkas, tai jis toks kietas. Tai žinote, tokia kultūra“, – kalbėjo S. Kondratas.
Ji teigė, kad kelių teismų išaiškinimai, kad policijos pareigūnas už tam tikrus veiksmus negali būti patrauktas atsakomybėn, labai „drąsina korumpuotus“ policininkus.
„Jie visi su šautuvais, jie gauna perteklinius ginklus iš kariuomenės“, – pastarųjų kelių dešimtmečiu tendenciją, kai pareigūnai apginkluojami automatiniais ginklais pažymėjo pašnekovė.
A. Pemkus laidoje kalbėjo, kad vietinėms bendruomenėms padėti iš išorės beveik neįmanoma, jei jos pačios to nenori.
„Tarkime, Čikaga, gyventojų šiame mieste kaip Lietuvoje. Su priemiesčiais gal 10–12 milijonų. Važiuojant per šį miestą yra tokių vietų, kuriose tikrai baisu. Jei yra kalbama apie žmogžudystes, tai pernai šiame mieste buvo nužudyta per pusantro tūkstančio žmonių, ir per 90 procentų to vyksta juodaodžių rajonuose. Kodėl? Dėl narkotikų, gaujų karų.
Galima sakyti, kad tai gali būti dėl to, kad varginga visuomenė. Bet kiekviena tokia rasinė bendruomenė, kuri susiburia, ji turėtų turėti savus lyderius, kurie tvarkytųsi viduje. Jeigu pats sau nepadedi, kaip galima reikalauti, kad jiems padėtų“, – laidoje savo nuomone dalijosi A. Pemkus.
Praleido progą patylėti
JAV vadovas D. Trumpas dėl šių mitingų ir protestų susilaukia labai daug kritikos. Bet ar tai padarys įtakos lapkričio mėnesį vyksiantiems prezidento rinkimams, pasakyti dar per anksti.
„Neaišku, nežinia, kuo tai baigsis. Tikrai negarantuoja, kad tai nušluos, bet tai jam nepasitarnavo“, – kalbėjo S. Kondratas.
A. Pemkus laidoje „Delfi Diena“ teigė, kad D. Trumpas praleido progą patylėti. Ir atvirkščiai – jis galėjo geriau išnaudoti šį chaosą, siekdamas įgelti savo priešininkams, bet to nepadarė.
„Aš tikrai nenoriu stoti ginti D. Trumpo. Bet noriu taip pasakyti, sutinku, kad jis su savo „Twitter“ paskyra kiršina visuomenes. Čia yra jo stilius, man tai nepatinka. Šiuo atveju praleido galimybę patylėti. Jis vietoje to galėjo sakyti, žiūrėkite, kur vyksta tie konfliktai. Visuose miestuose demokratai merai, jie prižiūri policiją, riaušės yra demokratijų valdomose valstybėse“, – kalbėjo A. Pemkus.