Šių metų vasario 25 d. minėtoms pasekmėms Pasaulio sveikatos organizacija suteikė oficialų pavadinimą – „Ilgasis COVID“.
COVID-19 pasekmės psichinei sveikatai ir psichologinei būsenai
Pasaulyje gausu tyrimų, leidžiančių teigti, kad „Ilgojo COVID“ pasekmės gali būti dviejų grupių arba jų kombinacija:
1) neurologiniai sutrikimai, darantys įtaką psichikos sveikatai;
2) psichosocialinės problemos.
Pirmoji grupė vadinama „Post-COVID sindromu“. Jis būdingas bet kokia forma persirgus COVID-19. Naujausias globalus tyrimas atskleidė, kad apie 30 proc. persirgusių žmonių ir toliau negaluoja. Taip pat įrodyta, kad koronavirusas tiesiogiai veikia smegenis. Dažniausi neurologiniai nusiskundimai yra povirusinio nuovargio sindromas, lėtinio nuovargio sindromas, negalavimas po krūvio (be aiškios priežasties nėra jėgų atlikti kasdienius darbus) ir „smegenų rūkas“ (psichinė painiava). Kiti dažni simptomai: fibromialgija, koncentracijos sutrikimai, uoslės bei skonio problemos.
Antroji grupė – „Post-COVID stresas“. Ji būdinga plačiąja prasme susidūrus (nebūtinai persirgus) su COVID-19 padariniais, veikiančiais psichinę savijautą. Tai – stresai, netektys, nuostoliai, grėsmės, rizikos, pasirinkimų suvaržymai, izoliacija, ribojimai, staigūs pokyčiai, „gyvenimas burbule“, finansinės ar darbo problemos ir pan. Ypač sunkus psichologinis karantino poveikis. Šios grupės pojūčius išgyvena apie 70 proc. žmonių.
Matome, kad Lietuvoje didžioji pirminio emocinio atsako į pandemiją trijulė (nerimas, liūdesys, pyktis) rimsta. Kas ją keičia? Nuovargis, išglebimas, sumišimas, nusivylimas, nuobodulys, negebėjimas ilgam susikaupti, sumažėjęs efektyvumas. Viskas vyksta „kažkaip“. Aš tai vadinu psichologine arba mąstysenos migla. Ši migla yra antrinis žmogaus psichikos atsakas į užsitęsusią pandemiją. Jis siejamas su prasta mąstymo, elgesio ir emocine savireguliacija. Pateikiu dažniausius tokios psichologinės miglos požymius.
Mąstymo sritis. Ruminavimas – įkyrus, varginantis galvojimas apie problemas ir negebėjimas jas spręsti, sulėtėjęs mąstymas, „klajojanti mąstysena“, dėmesio sutelkimo ir laiko planavimo sunkumai, suaktyvėję mąstysenos iškraipymai ir katastrofinis mąstymas, susilpnėjęs kritinis mąstymas (pvz., silpnas klaidų suvokimas, negebėjimas išsikelti tikslų, nežinojimas, ko nori) bendras, nuovargis nuo visko.
Nuotaikų ir emocijų sritis. Nerimas, panika, prislėgta nuotaika, apatija, dirglumas, nesivaldymas, slogūs išgyvenimai dėl psichosocialinių rizikų darbe.
Aktyvumo (vital activity) sritis. Silpnas entuziazmas viskam, nuovargis, suglebimas, prastas efektyvumas, hipoaktyvumas (sumenkęs gebėjimas reaguoti į įvairius dirgiklius), įpročių pakitimai, jėgų trūkumas arba staigus tonuso kritimas.
Būsenos sritis. Vienišumo jausmas, tingumas, nuobodulys, pilnatvės (vientisumo, užpildymo, saviraiškos) trūkumas, sumažėjusi motyvacija, dezadaptacija, pašlijęs darbo ir poilsio balansas.
Elgsenos sritis. Atidėliojimas, smurtas, nesivaldymas, pirkimo manija ir kiti vartojimo pakitimai, pakitusi mityba, dažnesnis alkoholio vartojimas, dažnesnis rūkymas.
Čia nekalbu apie informacinės isterijos dėl COVID aukas, kurie lyg apsėsti skęsta informacijos srautuose. Tai yra atskira plati tema.
Ką daryti?
Politikams ir valdžios institucijoms: nedelsiant koreguoti vasarą A. Verygos priimtą ilgalaikių pandemijos pasekmių mažinimo planą, nes jis nebeefektyvus. Jį taisyti atsižvelgiant į naujas tendencijas ir užtikrinti sklandų jau patobulinto plano įgyvendinimą.
Labai rimtai atsižvelgti į naujausias LR Užimtumo tarnybos prognozes.
Formuoti aiškią, ilgalaikę išėjimo iš pandemijos ir psichosocialinės gerovės atkūrimo strategiją (yra geras Naujosios Zelandijos pavyzdys).
Ekspertams: būti arčiau „trivialios“ realybės, dažniau atsižvelgti į gyvenimą nei į skaičius, rengti aiškias, adekvačias rekomendacijas ir prognozes.
Mums visiems: gerinti psichologinį raštingumą, sąmoningai įvertinti savo ir artimos aplinkos psichologinę būklę siekiant kuo labiau sušvelninti pandemijos padarinius.
Jaučiant pastovius minėtus pirmosios grupės negalavimus ilgiau nei 4 savaites, kuo skubiau kreiptis į gydytojus reabilitologus, neurologus ar psichiatrus.
Pajautus pastovias antrosios grupės problemas vienoje ar keliose gyvenimo srityse ilgiau nei 4 savaites, visais įmanomais (bet leistinais) būdais siekti patenkinti bent du iš šių pagrindinių psichologinių poreikių:
- autonomija – poreikis valdyti savo gyvenimo įvykius ir veikti pagal savo vertybes;
- kompetencija – gebėjimas atlikti veiksmus efektyviai ir sėkmingai;
- socialinis ryšys – gebėjimas sąveikauti su kitais, rūpestis.
Taip pat tikėtis, kad pavasario saulė bei mažėjantys ribojimai įkvėps entuziazmą.
Jei to nepavyksta padaryti patiems, nebijokite kreiptis į psichoterapeutą. Daugybė tyrimų rodo, kad psichoterapija yra ypač svarbi atsako į pandemijos krizę dalis.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bene efektyviausiai psichologinius „Ilgojo COVID“ padarinius (mąstysenos miglą, išglebimą) tvarko moderni trečiosios kartos kognityvinė elgesio terapija, kurią taiko PostCOVID reabilitacijos specialistai. Ši psichoterapija naudojama nemalonioms mintims ir emocijoms modifikuoti, savikontrolės procesams stiprinti, problemoms spręsti, veiklumui aktyvinti.
Taip pat efektyvūs gali būti psichodinaminės psichoterapijos, sąmoningumu grįstos psichologijos streso valdymo metodai. Dauguma Lietuvos psichoterapeutų dabar dirba tiek tiesiogiai, tiek nuotoliniu būdu, kas didina paslaugų pasiekiamumą.
Kas toliau?
Tikrovė ir iliuzija vis dažniau keisis vietomis, gyvenimas dar labiau fragmentuosis, rezultatai bus svarbesni už procesus, kryptis – už greitį, įtaka – už pinigus. Manau, bus didelių pokyčių darbo rinkoje: augs nedarbas, daug profesijų transformuosis arba visai dings, įsibėgės „Industry 4.0“. Prastės socialinių ryšių kokybė, dar labiau didės atotrūkis tarp turtingų ir neturtingų, protingų ir naivių: protingi protingės, nes pasimokys, o naivūs paikės, nes tebegyvens „kažkaip“.
Manau, už sėkmę, laimę ir gerovę bus svarbesnis efektyvumas. Daugiausiai laimės tie, kurie mokės protingai rizikuoti ir įgyvendinti savo sprendimus, rūpinsis savo efektyvumu ir protingu vidinės energijos paskirstymu, įvaldys augimo mąstyseną.
Didėjant atotrūkiui dauguma mūsų vis dar turi daug galimybių augti. Padėkite sau atgauti jėgas. Kol valdžia blaškosi, o virusas transformuojasi – rūpinkitės savimi ir savo artimaisiais.