Europos vaistų agentūra (EVA) jau yra patvirtinusi preparatą „Ronapreve“, sukurtą Šveicarijos farmacijos milžinės „Roche“ kartu su JAV biotechnologijų bendrove „Regeneron“, taip pat preparatą „Regkirona“, sukurtą Pietų Korėjos bendrovės „Celltrion“.
Pasak M. Striogos, pranašesnis yra preparatas „Ronapreve“, nes tai dviejų monokloninių antikūnų derinys.
„Dviejų monokloninių antikūnų derinys, aišku, yra pranašesnis. Šie antikūnai yra nukreipti prieš S baltymą ir būtent prieš tą spyglio baltymo sritį, kuri jungiasi prie mūsų ląstelių receptorių. Dėl ko aš sakiau, kad dviejų antikūnų mišinys yra pranašesnis, nes jie jungiasi ne konkurenciniu būdu prie dviejų skirtingų to baltymo vietų, per kurį baltymas jungiasi prie receptorių. Reiškia, jeigu viena vieta mutuotų ir baltymas jau taptų atsparus tam antikūnui, kitas antikūnas dar tą baltymą galėtų neutralizuoti“, – laidoje aiškino imunologas.
Tuo metu Pietų Korėjos bendrovės pagamintas vaistas „Celltrion“ yra vienas monokloninis antikūnas. „Reiškia, jeigu baltymas pakistų, jau jam atsparumas ir atsirastų“, – sakė M. Strioga.
JK patvirtintas „GlaxoSmithKline“ kompanijos vaistas sotrovimabas, M. Striogos teigimu, yra dar pranašesnis. Jis potencialiai yra atsparesnis ir viruso mutacijoms.
„Jis taip pat jungiasi prie S baltymo, bet jis jungiasi prie nekintančios, taip vadinamos konservatyvios jo srities, kuri konservatyvi apskritai koronavirusams. Tai reiškia, kad ši sritis apskritai nėra labai kintanti ir šis sintetinis antikūnas nėra neutralizuojantis.
Jis prisijungia prie šio baltymo ir privilioja imuninės sistemos ląsteles, kurios arba viruso apvalkalėlį ištirpdo, padaro jame skylutes ir virusas praranda galimybę infekuoti ląsteles, arba jis priverčia tas ląsteles imuninės sistemos virusą, padengtą šiuo monokloniniu antikūnu, suvalgyti. Plius dar šis monokloninis antikūnas yra modifikuotas taip, kad jis kuo ilgiau išsilaikytų organizme“, – pasakojo imunologas.
M. Striogos, vertinimu, šis vaistas iš monokloninių antikūnų arsenalo kol kas atrodo perspektyviausias.
„Skiriant didelės rizikos žmonėms, kuriems pasireiškia lengva ar vidutinio sunkumo COVID-19 liga, ir siekiant juos apsaugoti nuo sunkios ligos ir mirties, šio vaisto apsauga yra 85 proc. „Ronapreve“ yra 70 proc.“, – sakė imunologas.
Vakcinos atsisakyti negalima
M. Strioga pabrėžė, kad nepaisant to, jog sukurti šie vaistai, vakcinos atsisakyti negalima. Be to, minėti vaistai nėra skirti visiems.
„Jeigu imtume gaisro metaforą, tai vakcinos yra priešgaisrinės priemonės – išvengti, apsisaugoti nuo gaisro, o vaistai jau yra ta priemonė, kuri skirta įsiplieskusiam gaisrui gesinti.
Dabar esantys vaistai yra tinkami kol dar tas gaisras pakankamai neišsiplėtojęs, pradinėse stadijose ir jie nėra skirti bendrai populiacijai, visiems. Jų pritaikomumas yra tiktai žmonėms, kurie turi didelę riziką. Tai vyresni, nutukę, turintys gretutinių širdies, inkstų, kepenų ligų – būtent rizikos grupės žmonės. Nėra taip, kad tai būtų profilaktinė priemonė“, – akcentavo jis.
Šiuo metu Lietuvoje gydant COVID-19 naudojami ir deksametazonas bei remdesiviras.
Kaip paaiškino M. Strioga, deksametazonas neveikia viruso – tai jau simptominis gydymas.
„Deksametazonas yra skiriamas, kai pacientui jau reikalinga deguonies terapija ir tai nėra priešvirusinis vaistas. Jis slopina pernelyg įsismarkavusį imuninį atsaką, kai imuninė sistema išeina iš savo kontrolės, pradeda kaip išprotėjusi reaguoti į virusą ir ne tiek produktyviai stabdo virusinę infekciją, kiek pradeda kenkti“, – kalbėjo imunologas.
Remdesiviras, jo aiškinimu, taip pat nėra vaistas, kuris padėtų išvengti mirčių.
„Remdesiviras – taip, jis yra priešvirusinis vaistas, bet jis didelio efektyvumo nerodo. Jis taip pat skirtas pacientams, kurie yra gydomi ligoninėje, bet mirties rizikos jis nemažina. Jis gali pakeisti ligos eigą tiems žmonėms, kurių liga dar yra tokio intensyvumo, kad ją galima suvaldyti.
Jis tiesiog penkiomis dienomis sutrumpina tos ligos laiką nuo 15 iki 10 dienų ir, savaime aišku, jos padarinius, nes kuo ilgiau liga pasireiškia, kuo ilgiau žalojamas organizmas, tuo didesnė padarinių tikimybė. Šis vaistas yra silpnas, tai yra toks griebimasis už šiaudo“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo M. Strioga.