Ambasadoriaus teigimu, situacija Delyje iš tikrųjų yra labai sudėtinga ir tai, kas matoma ekranuose iš įvairių televizijų, toks vaizdas irgi matomas čia gyvenančių žmonių akimis.
„Tiek bendraujant su kolegomis ir mūsų tautiečiais, ir kitais pažįstamais europiečiais, kurių artimieji turėjo važiuoti į ligoninę ar buvo susidūrę su panašiomis problemomis, visi patvirtino, kad situacija yra kritiška.“
Paklaustas, kodėl Indijoje situacija taip greitai destabilizavosi, ambasadorius komentavo, jog dabar visi bando rasti į tai atsakymą.
„Iš tiesų, situacija Indijoje nuo pernai metų, kai tik prasidėjo COVID-19 pandemija, buvo priimti pakankamai griežti suvaržymai. Buvo paskelbta komendanto valanda ir po to tie suvaržymai tęsėsi pusę metų, net ir ilgiau. Taigi, gal tik nuo kokio lapkričio mėnesio Indijoje gyvenimas pradėjo grįžti į normas, pradėjo veikti mokyklos, atsidarė kavinės ir restoranai. Po ilgiau nei pusės metų pilno uždarymo.
Ko gero, šioks toks atsipalaidavimas ir paplitęs tikėjimas, kad kažkoks bandos imunitetas čia susiformavo. Tyrimai atskirose vietose didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Mumbajuje, Delyje rodė, kad didelė dalis visuomenės turi antikūnus ir galbūt tai padeda stabdyti ligos plitimą. Turbūt, iš tikrųjų, toks tikėjimas šiek tiek ir užliūliavo visų atsargumą.“
J. Pranevičiaus teigimu, jie tikrai matė, kad gyvenimas į vėžes buvo pradėjęs grįžti pilnu tempu, prekyvietės ir visos gatvės vėl buvo sausakimšos, vyko ir aktyvus tiek politinis, tiek kultūrinis gyvenimas, tiek visuomeninis gyvenimas.
„Na ir staiga balandžio mėnesį pradėjome matyti labai greitai kylančius skaičius ir ta antroji banga galbūt net panašesnė į cunamį, kuris nešė ir nunešė. Tiesa, yra kitų aiškinančių, kad galbūt naujos koronos formos, dvigubas mutantas (…) yra daug aktyvesnis, daug greičiau plinta ir daug pavojingesnis ir galbūt tai irgi lėmė, kad daug žmonių susirgo, galbūt ir imunitetas po pirmųjų susirgimų išblėso (…).“
Vis dėlto ambasadorius teigia, kad apskritai visada Indijoje pavojus užsikrėsti buvo didžiulis tiek dėl didelės gyventojų koncentracijos, tiek dėl didelių žmonių kontaktų, todėl vienam asmeniui susirgus tikimybė virusui išplisti yra didžiulė. Pasiteiravus J. Pranevičiaus, koks dabar yra oras Delyje ir kokią jis įtaką galėtų daryti, jis sakė, kad dabar termometro stulpeliai rodo 36-37 laipsnius šilumos.
„Tai yra dar gerai, nes balandis-gegužė Delyje paprastai yra patys karščiausi mėnesiai. Mes turime ir 48 ir daugiau. Tai dėl tų karščių būtų turbūt dar sunkiau tvarkytis su pandemijos iššūkiais. Todėl Indijos istorija turbūt paneigia tą mitą, kad karštu oru virusas lėčiau plinta. Ne, jis čia plito ir plinta labai sėkmingai ir karštu oru.“
Pasak ambasadoriaus, šaliai dabar labiausiai trūksta deguonies ir tai yra didžiausia bėda, kurią praneša visos ligoninės.
„Žmonės vyksta į tas ligonines, susidaro didžiuliai kamščiai, gausybė ir greitųjų automobilių, ir savų automobilių. Pirmas dalykas, ko jiems reikia, jiems reikia deguonies, o tie deguonies rezervai, kurie buvo turimi, tikrai yra nepakankami. Tai čia yra didžiausias iššūkis, su kuriuo bando dorotis tiek ir Delio valdžia, tie ir centrinė Indijos Vyriausybė.“
Bandoma, sakė J. Pranevičius, deguonį išdalinti tinkamais kiekiais visoms valstijoms, todėl jis gabenamas cisternomis ir traukiniais, ir lėktuvais, ir pradedama gauti pagalba ir iš kitų šalių.
„Tiek ir deguonies cisternų ar balionų, tiek ir įrangos, kuri yra reikalinga deguonies gamybai vietoje. Ko gero, tai yra pats svarbiausias dalykas. Matome, kad ir Prancūzija, ir Vokietija, ir Amerika, ir kitos valstybės padeda, todėl tikimės, kad (…) ligoninėse nebetrūks deguonies.“
Jis sakė, kad socialinėse medijose, iš tikrųjų, galima matyti, kad žmonės teiraujasi, ar įmanoma gauti kažkur vietą ligoninėje su deguonimi, kad ligoninės yra perpildytos, todėl pacientams tenka padėti ir gatvėje.
„Būna guli ir pora žmonių vienoje lovoje, kiti laukia eilėse arba sėdi lauke, ar kažkur kitur. Taigi, tikrai ligoninės yra perpildytos.“
Nors ir anksčiau buvo palengvintas karantinas, bet balandžio viduryje jis buvo vėl sugriežtintas, pasakojo ambasadorius, ir jau antrą savaitę įvesta komendanto valanda.
„Tai yra labai griežtas karantino režimas, niekas negali judėti mieste be tam tikrų priežasčių: nebent važiuoji į ligoninę arba dirbi darbą, kuriam būtinas keliavimas. (…) Mokyklos veikia tik nuotoliniu būdu, maitinimo įstaigos veikia tik pristatymui į namus. (…) Maisto prekių parduotuvės irgi veikia, galima jo įsigyti.“
Paklaustas, kodėl Indija atsilieka vakcinavimo srityje, ambasadorius sakė, kad gauti skiepą yra galimybės, jau nuo gegužės 1-osios bus galima skiepytis ir asmenims nuo aštuoniolikos metų, bet faktas, kad jomis ne iki galo pasinaudojama.
„Turbūt reikėtų ieškoti priežasčių ir požiūryje, nes žmonės turbūt nejautė, kad tai yra taip baisu, taip svarbu. Galbūt tas jausmas, kad blogiausi laikai jau yra praeityje, galbūt galima dar kažko palaukti, galbūt ir tai suveikė. Dėl vakcinų trūkumo, tai iš tiesų Indija yra pati didžiausia vakcinų gamintoja, bet didžioji dalis tų vakcinų keliaudavo į užsienį. Manau, Indija pagrįstai didžiavosi visa ta vakcinų pagalba, kurią ji teikė visam pasauliui.
(…) Tik dalis tų vakcinų buvo paliekama Indijoje vietiniam naudojimui. Vėlgi, kol ta situacija buvo rami, tai buvo suprantama ir pateisinama, bet kai skaičiai taip ženkliai šoko į viršų, vakcinų eksportas buvo sustabdytas.“
Pasak jo, Indijoje buvo gaminama ir naudojama „AstraZeneca“ ir vietoje sukurta „Bharat Biotech“ vakcinos.
„Tos dvi įmonės ir buvo tos, kurios aprūpindavo visą rinką. Tačiau dabar Vyriausybė galbūt pamatė, kad tų pastangų neužtenka, todėl atsivėrė ir užsienyje gamintoms vakcinoms.“
Ambasadoriaus teigimu, Indijos epidemiologai prognozuoja, kad pikas turėtų būti pasiektas gegužės viduryje, bet kaip bus iš tikrųjų sunku pasakyti.
