Bet, pasak Statistikos departamento, tai buvo sparčiausias kainų augimas nuo tų laikų, kai įvestas litas.
„Tai tokia didelė infliacija buvo fiksuojama tik prieš kažkur 20 metų, kai buvo virsmas iš talonų į litus“, – LNK sakė Kainų statistikos skyriaus vedėja Virginija Jasionienė.
Pernai brango beveik visi maisto produktai. Bulvės ir burokėliai net 80 procentų, agurkai ir svogūnai – apie 50 procentų, saulėgrąžų aliejus – apie 30 procentus, vištiena – virš 10 procentų.
LNK kalbinta vilnietė teigė, jog brango viskas.
„Absoliučiai viskas, elektra, dujos“, – vardijo ji.
Kitas LNK kalbintas vilnietis teigė, jog maistas brangsta nuolatos.
„Kiek ateini, visą laiką jis brangiau“, – teigė pašnekovas.
Kitas pastebėjo, jog per metus pabrango pieno produktai, mėsa.
Pingančių produktų nepastebėjo ir statistikai. Jei kas ir pigo, tai tik dėl akcijų.
Litras benzino ar dyzelino Vilniuje – apie 1,5 euro, per metus jie pabrango trečdaliu.
„Kaip jūs žinote, kuro prekės, arba degalai yra biržinės prekės. Ir mes esame labai priklausomi nuo tos pasaulinės kainos“, – LNK kalbėjo „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.
Kai kurie sako, kad nebegalintys sau leisti važinėti tiek, kiek buvo įpratę.
„Būdavo vos ne kasdien, o dabar rečiau, porą kartų per savaitę“, – LNK sakė vienas vilnietis.
„Labiausiai, aišku, pasižymėjo energetinės prekės: šilumos energija didėji beveik 60 procentų. Taip pat labai ryškūs padidėjimai yra kietojo kuro, suskystintų dujų maistui gaminti, skystajam kurui kainų padidėjimas siekia virš 45 procentų. Neatsiliko ir benzinas, dyzeliniai degalai“, – LNK sakė Kainų statistikos skyriaus vedėja V. Jasionienė.
Skelbiama, kad kietasis kuras per praėjusius metus brango 60 procentų, kietasis kuras ir dujos maistui – apie 50 procentų, virš 30 procentų – dyzelinas ir benzinas.
Prognozuojama, kad infliacija dar nemažės.
„Ypatingai turbūt jausis vasario, kovo mėnesį, kai ateis sąskaitos už žiemos laikotarpį. Ir ta sniego gniūžtė jau nuo kalno leidžiasi“, – kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot jo, pagrindinis kainų augimo veiksnys – pasaulinės tendencijos.
„Pasaulinis maisto kainų indeksas yra išaugęs apie 30 procentų. Ir tai turėtų transliuotis iki 6–7 procentų augimą Lietuvoje, istoriškai pasižiūrėjus į koreliaciją“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Bet anot jo, Lietuva turi ir pavojingą išskirtinumą. Nors kainos didėja – lietuvių išlaidavimas nemažėja. Tai gundo dalį verslininkų dar pūsti kainas.
„Nevengia pakelti kainų, netgi ten, net ten, kur nėra didelės prasmės tas kainas kelti. Ta tendencija yra pakankamai pavojinga, ta antroji dedamoji. Nes ne visose ES šalyse tokia tendencija yra“, – aiškino jis.
Anot Ž. Maurico, atsiranda vis daugiau ženklų, kad infliacija Lietuvoje gali tapti sunkiai pažabojama, Vyriausybė turėtų reaguoti.
„Nebedalinti tokių pažadų optimistinių, kaip dabar yra dalinama – kad iki kadencijos pabaigos, ar dar ilgiau didės pensijos po vos ne 10–15 procentų, viešojo sektoriaus atlyginimai ir panašiai. Tai sukuria lūkesčius, kodėl dar nepakėlus kainų“, – kalbėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
Panašu, kad vis daugiau lietuvių keliaus apsipirkti į Lenkiją. Kainų skirtumas tarp dviejų šalių yra rekordinis, ir ne tik maisto.
„Akcizas Lenkijoje buvo panaudotas nuo sausio 1 dienos kaip balansuojanti priemonė, jis yra sumažintas“, – teigė „Viada LT“ generalinis direktorius L. V. Karlavičius.
Į Statistikos departamento lenteles nepatenka, tačiau įspūdingai brango ir nekilnojamasis turtas. Būsto kainos augo 20 procentų. Remiantis išankstiniais duomenimis, tai gali būti Europos rekordas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: