Seimo narys gavo neigiamą atsakymą
Socialdemokratams kilus įtarimų, kad Seime galėjo lankytis „Foxpay“ tyrime figūruojantys asmenys, K. Vilkauskas kreipėsi į Vadovybės apsaugos tarnybą ir paprašė atsakyti į šį klausimą.
Seimo narys trečiadienį „Delfi“ teigė, kad gavo neigiamą tarnybos vadovo Rymanto Mockevičiaus atsakymą.
Savo prašymą tarnybai jis buvo išsiuntęs spalio 24 d.
Atsakyme Seimo nariui R. Mockevičius rašė: „Atsakydami į Jūsų prašymą informuojame, kad Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tretiesiems asmenims duomenų neteikia, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai informacija teikiama pagal kompetentingų institucijų prašymus vykdant teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Šiuo metu ikiteisminio tyrimo institucijos yra pradėjusios tyrimus Jūsų rašte minimų asmenų atžvilgiu.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į Seimo statutą, tokia informacija gali būti teikiama tyrimus atliekančioms Seimo etikos ir procedūrų komisijai, Seimo specialiajai komisijai, kitoms laikinosioms ar tyrimų komisijoms atsižvelgiant į joms suformuotas užduotis.“
Seimo narys K. Vilkauskas „Delfi“ teigė, kad socialdemokratai rytoj šiuo klausimu ketina apsitarti ir galbūt bus priimtas sprendimas, ką daryti toliau.
Žurnalistams neduodama informacijos
„Delfi“ primena, kad informacijos, ar Seime lankėsi I. Trinkūnaitė ir V. Germanas negauna ir žurnalistai.
„Delfi“ su klausimais į Vadovybės apsaugos tarnybą kreipėsi dar spalio 25 d. Tuomet buvo klausta, ar Seime 2020-2024 m. lankėsi I. Trinkūnaitė, V. Germanas ir Alfonsas Ambrazas. Jei taip, kada ir kiek kartų. O jei lankėsi, kurie Seimo nariai jiems buvo išdavę leidimus.
Tačiau tarnyba atsisakė suteikti tokią informaciją. „Atsakydami į Jūsų užklausą informuojame, kad Jūsų minimi duomenys sudaro ne viešo pobūdžio informaciją ir tretiesiems asmenims neteikiami, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai informacija teikiama pagal kompetentingų institucijų prašymus vykdant teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais“, – spalio 25 d. tokį atsakymą gavo „Delfi“.
Informacijos, ar Seime lankėsi minėti asmenys, iki šiol negavo ir kitų redakcijų žurnalistai.
„Vienas dalykas, mes tikrai vertiname prašymus, kurie tinkamai užpildyti ir tas tinkamumas yra, kai prašymas yra pasirašytas elektroniniu parašu, pateikiamas oficialiai, nes tarnyba, užtikrindama saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, vertina ir užsienio patirtis, kai su saugomais asmenimis, susijusiems kitiems diplomatams yra skambinama apsimetant kitais asmenimis. Iš esmės siekiant apsisaugoti nuo tokių atvejų, mes vertiname tuos prašymus, kurie pateikti tinkamai užpildyti“, – pabrėžė L. Sokol.
Pažymėtina, kad Vadovybės apsaugos tarnybos atsakyme, kurį gavo „Delfi“, nebuvo net užsiminta, kad prašymas pateikti informaciją yra patektas netinkamai. Jame tik pateikta argumentacija, kad duomenys, kurių prašoma, sudaro neviešo pobūdžio informaciją ir tretiesiems asmenims neteikiami. Iš tokio atsakymo galima daryti išvadą, kad tos informacijos žurnalistai negaus.
Po šios laidos, pirmadienį, „Delfi“ VAT nusiuntė dar vieną oficialų raštą, tačiau atsakymas iki šiol negautas.
Tuo metu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra išaiškinusi, kad žurnalistai gali gauti šią informaciją.
„Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuomone, paklausime nurodyta (prašyta pateikti) informacija neabejotinai yra viešojo intereso klausimas, tenkinantis teisėtą ir pagrįsta visuomenės interesą žinoti, todėl turėtų būti teikiama žiniasklaidai. Manytina, jog susiklosčiusių aplinkybių kontekste (atliekant didelį rezonansą visuomenėje sukėlusį ikiteisminį tyrimą), turite teisę prašyti ir gauti informaciją apie paklausime nurodytų asmenų lankymąsi Lietuvos Respublikos Seime. Tokio pobūdžio informacija galėtų prisidėti prie visuotinai svarbios diskusijos viešojo intereso klausimu“, – „Delfi“ teigė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėja Žydra Klevinskaitė.
Politikai nemato priežasčių, kodėl informacija neturėtų būti paviešinta
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen portalui 15min teigė nematanti priežasčių, kodėl žiniasklaidai negalėtų būti suteikta ši informacija.
Lygiai tokios pačios pozicijos „Delfi“ laidoje „Iš esmės“ laikėsi ir konservatorius, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Paklaustas, kaip vertina šią situaciją, ar žurnalistams reikėtų suteikti informacija apie asmenis, kurie lankėsi Seime, ir kas juos pakvietė, Seimo vicepirmininkas J. Razma prisipažino esą nustebęs dėl susiklosčiusios padėties.
„Aš buvau kiek nustebęs, kai sužinojau, kad žurnalistai negali gauti tokios informacijos, pas ką lankėsi minėti piliečiai. Bet dabar kaip suprantu iš tarnybos atsakymo, čia gal esama tik tam tikro nesusikalbėjimo ir tarnybos nevisiškai korektiško atsakymo, atsisakant pateikti tą informaciją, jei trūko tik to kvalifikuoto elektroninio parašo, tai manau, kad žurnalistai tai būtų labai greitai išsprendę. Neatmetu, kad mes artimiausiame neformaliame valdybos pasitarime taip pat aptarsime tą situaciją, kad tokie dalykai būtų sprendžiami kažkaip greičiau, paprasčiau, nes Seimas yra vieša institucija, Seimo nariai yra vieši asmenys, tai kokios čia gali būti paslaptys, kas pas juos lankosi.
Suprantu, kad gali būti galbūt išskirtinių atvejų, kai reikia suteikti teisę Seimo nariui ypatingais atvejais ir užslaptinti tą lankytoją, jei tarkime tai būtų kažkas panašaus kaip įstatyme numatytas pranešėjas, kurio tapatybė yra saugoma. Bet tai tokie jau labai išskirtiniai atvejai. Šiuo atveju aš nematau jokio pagrindo slėpti, pas ką lankėsi Trinkūnaitė, Germanas. Tuo labiau, kad tas slėpimas sukuria papildomas problemas ir, aišku, pirmiausia, mūsų frakcijai, nes dabar visiems įspūdis, kad tikriausiai konservatoriai kažką slepia“, – savo poziciją dėstė J. Razma.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, laidoje „Iš esmės“ vertindamas situaciją, pasidžiaugė tuo, kad išgirdo pagrindinę frazę, kurią pasakė J. Razma, kad bent jau jis kaip politikas nemato problemos, kad tie duomenys būtų vieši.
„Man tai buvo labai svarbi nuostata, nes tada suprantame, kad politikai neturi ko slėpti. Bet aišku, pažadas Seimo valdybos posėdyje kad ir neformaliame tai aptarti tai yra minimumas, ką reikia padaryti politikams, nes man atrodo čia labai svarbus elementas yra. Ne Vadovybės apsaugos tarnybos turėtų būti didžioji problema, o paties Seimo, nes Seimas kaip institucija ir turėtų būti atvira ir jie atviri dažniausiai, o štai, kad Seimas pats neturi duomenų, kokie Seimo nariai kada su kuo susitikinėja, tai čia man atrodo, kad yra šiokia tokia problema.
Nes neturėtų žurnalisto siuntinėti Seimas į Vadovybės apsaugos tarnybą, ši – į Seimą ar dar kažkur. Šitas biurokratizmas ir sukelia pagrindinę problemą Lietuvoje, tai yra nepasitikėjimą valdžios institucijomis, ne tik pačių žurnalistų, bet ir visuomenės. Nes Jurgis Razma teisingai įvardino, kam dabar labiausiai gali pakenkti tų duomenų neteikimas kuriam laikui, be jokios abejonės, kad valdantiesiems, nes ką žmonėms galvoti, jei net duomenų negalima sužinoti, kas su kuo susitiko, kažką slepia, reiškia, blogai.
Ir antras momentas, kuris yra labai svarbus, ir teisiškai reikia labai aiškiai kalbėti – Lietuvoje institucijų veikla iš principo yra vieša, o duomenys, kurie yra slapti, apibrėžti labai griežtai įstatymuose. Terminas „neviešo pobūdžio informacija“ man atrodo yra ne visai teisingas šiandien vartoti, nes ką reiškia neviešo pobūdžio, tai nenorime viešinti ar kaip yra. Ir aš būčiau linkęs galvoti, kad jei Vadovybės apsaugos tarnyba pati negali teikti kokių nors duomenų, tai Seimui tikrai gali pateikti ir Seimas turėtų paviešinti“, – kalbėjo D. Radzevičius.
