Prieš parlamento posėdį susirinkęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nusprendė nevertinti Seimo teisininkų pastabų dėl Seimo mažumos iniciatyvos steigti laikinąją tyrimo komisiją. Tai reiškia, kad laikinosios komisijos įkūrimui nereikia 71 Seimo nario balso ir pakako, kad už tai balsuotų daugiau nei pusė posėdyje dalyvaujančių parlamentarų.
Tačiau opozicijai nepavyko surinkti ir tiek, už komisijos sudarymą balsavo 52, prieš 44, susilaikė 16 Seimo narių.
Po balsavimo paaiškėjo, kad ne visi valdančiųjų atstovai balsavo prieš komisijos sudarymą. Susilaikiusių buvo tiek konservatorių, tiek liberalų, tiek ir laisviečių frakcijos gretose.
Balsuodami dėl komisijos sudarymo susilaikė šie konservatoriai: Antanas Matulas, Vytautas Juozapaitis, Paulius Saudargas, Gintarė Skaistė, Stasys Šedbaras, Vilija Aleknaitė Ambramikienė ir Audrius Petrošius.
Balsavime susilaikė ir du liberalų frakcijos atstovai: Virgilijus Alekna ir Juozas Baublys.
7 Laisvės partijos atstovai šiame balsavime taip pat susilaikė: Kasparas Adomaitis, Aušrinė Armonaitė, Tomas Vytautas Raskevičius, Artūras Žukauskas, Vytautas Mitalas, Ieva Pakarklytė ir Ewelina Dobrowolska.
Visi kiti valdančiosios koalicijos atstovai balsavime nedalyvavo, arba balsavo prieš tokios komisijos sudarymą.
Opozicijoje matomas gana vieningas balsavimas – visi parlamentarai balsavo už arba balsavime nedalyvavo.
„Apgailėtina kolegų reakcija ir šypsenos, kada mes kalbame apie nusikaltimą, kuris susijęs su prievarta prieš vaikus, bet, matyt, nestebina tie dalykai“, – po balsavimo sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Lingė pareiškė, kad nebėra ką tirti
Komisijos S. Skvernelis Seimo tribūnoje kalbėjo, kad po to, kai į parlamentarų klausimus atsakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir generalinė prokurorė Nida Grunskienė, taip ir liko neaišku, „kokia šventa dvasia apšvietė“ K. Bartoševičių, kad jis pasiprašė iš Seimo.
S. Skvernelio teigimu, jei dabar nebus atsakyta į klausimus, versijų matysime vis daugiau ir daugiau. Anot politiko, parlamentarai nenori kištis į ikiteisminį tyrimą.
„Lietuva nedidelė šalis, anksčiau ar vėliau informacija pradeda būti viešinama. Tikėtis, kad bus išlaikyta šiandien visiška paslaptis, turbūt naivu. Atsiras turbūt nemažai tėvų, kurie kels klausimą, kur tas nusikaltimas buvo padarytas, ar galimos aukos buvo medžiojamos gatvėje, ar kažkokiam tai renginyje, stovykloje, būrelyje. Tėvai turi teisę žinoti, ar į tokį būrelį jie gali ramiai leisti laiką, ar ne, ir tuos klausimus kels“, – kalbėjo jis.
Tuo metu konservatorius Mindaugas Lingė parlamentarų klausė, ar bėra ką tirti, kai Seimo pirmininkė ir generalinė prokurorė Seime buvusius įvykius nupasakojo minučių tikslumu.
„Po atvirų Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės atsakymų nyko dūmų uždanga ir sklaidėsi“, – pareiškė jis.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad laikinoji komisija galėtų suteikti galimybę sužinoti realius ir konkrečius faktus.
„Sukūrus komisiją visiems proceso dalyviams atsiranda tam tikri įpareigojimai ir atsakomybės. Pereitume nuo melo ir manipuliavimo iki realių faktų sužinojimo. mes turime daryti viską, kad galimybių politikavimui būtų mažiau, o daugiau būtų galimybių išsiaiškinti, kas čia įvyko“, – kalbėjo jis.
Komisijos iniciatoriai suformulavo tokius klausimus:
Kaip ir kieno buvo derinamas sausio 20 d. Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės vizitas pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen? Ar derinant susitikimą Seimo pirmininkei buvo žinoma kokiu tikslu jis vyks? Jei tikslas buvo pasakytas iš anksto, kokia informacija buvo pateikta? Kam dar, be Seimo pirmininkės, Seime ši informacija buvo prieinama? Ar buvo daugiau asmenų, dalyvavusių Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen bei generalinės prokurorės Nidos Grunskienės susitikime? Jei taip, kokie tai asmenys?
Kodėl buvo nuspręsta viešai nepranešti (pavyzdžiui, paskelbiant Seimo pirmininkės darbotvarkėje) apie sausio 20 d. vykusį N. Grunskienės vizitą pas Seimo pirmininkę? Kodėl informacija apie susitikimą buvo paviešinta sausio 26 d.? Kokios šį sprendimą lėmusios priežastys?
Koks buvo N. Grunskienės sausio 20 d. žodžiu pateikto pranešimo turinys: ar buvo įvardinta, kada prokuratūra norėtų, kad būtų sušaukta neeiline sesija? Ar buvo paminėta dėl kokių nusikalstamų veikų atliekamas ikiteisminis tyrimas? Ar buvo paminėta Seimo nario pavardė, dėl kurio imuniteto panaikinimo bus kreiptasi? Jei nebuvo įvardintas konkretus asmuo, ar buvo paminėta frakcija, kuriai Seimo narys priklauso, arba Seimo nario priklausomybė Seimo pozicijai arba opozicijai?
Ar V. Čmilytė – Nielsen sausio 20 d. generalinės prokurorės patikėta informacija pasidalino su savo sekretoriato, Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojais arba asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais bei kitų institucijų valstybės tarnautojais arba asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais? Jei taip, su kuo iš jų ir dėl kokių priežasčių?
Ar apie sausio 20 d. vykusį generalinės prokurorės vizitą ir jo turinį, kuriuo nors laiku tarp š. m. sausio 20 d. ir sausio 23 d., buvo informuoti kiti Seimo nariai, Seimo frakcijos, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, valdančiąja koaliciją sudarančių partijų, Vyriausybės nariai? Jei taip, kokiems asmenis, kada ir kodėl buvo pateikta informacija?
Ar sausio 20 d., po N. Grunskienės vizito, V. Čmilytė – Nielsen buvo susitikusi su Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos, šios partijos ar partijos administracijos nariais, Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte ar Vyriausybės nariais? Jei taip, kas šių susitikimų metu aptarta? Kodėl apie susitikimus informacija neskelbta V. Čmilytės – Nielsen darbotvarkėje?
Ar sausio 20 d. V. Čmilytė – Nielsen asmeniškai ar per kitą įgaliotą asmenį skambino, siuntė bet kokios formos pranešimą, elektroninį laišką ar kokia kita forma bendravo su tuometiniu Seimo nariu K. Bartoševičiumi? Jei taip, kokia informacija buvo perduota Seimo nariui?
Kada ir kokiomis aplinkybėmis Seimo pirmininkė sužinojo apie tai, kad Generalinė prokuratūra oficialiai kreipėsi dėl tuometinio Seimo nario K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo? Kokiu būdu ir su kokiais asmenimis šia informacija Seimo Pirmininkė pasidalino? Kokiu tikslu?
Kuriems asmenims Generalinėje prokuratūroje buvo žinoma apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir (arba) faktą, kuomet bus kreipiamasi į Seimą dėl K.Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo? Kurie iš šių žmonių, tiesiogiai ar per kitus asmenis, galėjo siekti informuoti premjerę, Seimo bei Vyriausybės narius ar kitus asmenis turėdami tikslą iš anksto įspėti K. Bartoševičių apie galimus Generalinės prokuratūros veiksmus ir suteikti jam laiko jiems pasiruošti?
Ar šie asmenys asmeniškai siuntė bet kokios formos pranešimą, elektroninį laišką ar kokia kita forma bendravo su tuometiniu Seimo nariu K. Bartoševičiumi arba kitais, jam informaciją galinčiais perduoti asmenimis?
Kuriems asmenims Lietuvos Policijoje buvo žinoma apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir (arba) faktą, kuomet bus kreipiamasi į Seimą dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo?
Kurie iš šių žmonių tiesiogiai, ar per kitus asmenis, galėjo siekti informuoti premjerę, Seimo bei Vyriausybės narius ar kitus asmenis turėdami tikslą iš anksto įspėti K. Bartoševičių apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir (ar) galimus Generalinės prokuratūros veiksmus ir suteikti jam laiko jiems pasiruošti?
Ar šie asmenys asmeniškai siuntė bet kokios formos pranešimą, elektroninį laišką ar kokia kita forma bendravo su tuometiniu Seimo nariu K. Bartoševičiumi arba kitais, jam informaciją galinčiais perduoti asmenimis?