„Atskiros tokios priemonės šiuo metu neplanuojama, nes nėra ištirtas visuomenės poreikis. Tai tikrai gera idėja, tačiau plačiau ją reiktų išdiskutuoti su organizacijomis, kurios atstovauja vyrų interesams“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.
„Šiuo metu matome poreikį stiprinti organizacijas, kurios dirba vyrų krizių įveikimo srityje, didinti profesionalios pagalbos prieinamumą vyrams. Atskira pagalbos linija būtų vėlesnis etapas“, – pridūrė ji.
Šią savaitę dėl emocinės pagalbos linijos vyrams įkūrimo į ministeriją kreipėsi „Vyrų krizių centras“.
Jo vadovė, psichologė Oksana Mačėnaitė BNS teigė nesuprantanti, kodėl kitoms socialinėms grupėms skirtos emocinės linijos veikia, o dėl linijos vyrams dar reikia diskutuoti.
Psichologės teigimu, nevyriausybinė organizacija įkurta 2009 metais ir nuo to laiko reguliariai keliama vyrų emocinės pagalbos linijos idėja.
„Visuomenė vis dar stereotipiškai nusiteikusi vyrų atžvilgiu. Jei linijos kitoms socialinėms grupėms yra, kodėl kyla klausimas, ar ji reikalinga vyrams. (...) Juokinga ir graudu galvoti, kad vyrų problemų nėra, kad vyrai yra supermenai. Kaip suprantu, vyrų problematika toliau nuneigiama“,– teigė O. Mačėnaitė.
„Pažiūrėkim į statistiką. Kas daugiausiai žudosi? Vyrai. Kieno sveikata prasčiausia? Vyrų. Kas labiausiai kenčia nuo alkoholizmo, narkomanijos, priklausomybės lošimams? Vyrai“, – kalbėjo ji.
Anot psichologės, nevyriausybinės organizacijos interneto puslapyje nurodytu telefonu atsiliepia ji pati, tačiau tą padaryti gali ne visada.
„Negaliu atsiliepti, jei dirbu, dėstau, nes veikla nevyriausybinėje organizacijoje nėra vienintelė. Maždaug į kas trečią skambutį galiu atsakyti“, – teigė O. Mačėnaitė.
„Vyrų krizių centro“ vadovės teigimu, praėjusiais metais nevyriausybinė organizacija konsultavo 176 vyrus, iš jų apie 100 – telefonu. Per šiuos metus paskambino jau kiek daugiau nei 60 pagalbos ieškančių vyrų.
„Tai susiję ir su karantino metu kylančiais iššūkiais“, – kalbėjo psichologė.
„Vyrai skambina, kai situacija tikrai rimta. Kai paskambina ir sako: Aš esu negeriantis, bet jau dvi savaites geriu, nes netekau darbo. Taip pat kyla daugiau skyrybinių problemų: tos šeimos, kurios buvo ant skyrybų slenksčio, tai dar labiau pablogėjo, o tie, kurie gyvena skyriumi, tai išvis baisi situacija dėl bendravimo tvarkos su vaikais, nes manipuliuojama koronavirusu“, – teigė O. Mačėnaitė.
Ji pabrėžia, kad dėl stereotipinio požiūrio vyrams vis dar sunku prisipažinti, kad tam tikrose situacijose jie yra bejėgiai.
Sieks švelninti koronaviruso įtaką psichinei sveikatai
Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos trečiadienį pranešė patvirtinusios ilgalaikį planą, kuriuo siekiama suvaldyti neigiamas koronaviruso pandemijos sukeltas pasekmes visuomenės psichinei sveikatai ir emocinei būklei.
Ketinama psichikos sveikatos centruose ir visuomenės sveikatos biuruose įdarbinti daugiau kaip 200 papildomų psichologų – taip per metus konsultacijų skaičius būtų 70 tūkst. didesnis nei dabar.
Be kita ko, planuojama stiprinti emocinę pagalbą telefonu teikiančių linijų veiklą.
Taip pat numatyta gerinti kompleksinių paslaugų teikimą vyrų krizių centruose.
Visoms plane numatytoms priemonėms įgyvendinti 2020 metais reikės 3 mln. eurų, o 2021 metais – 5,2 mln. eurų.