Prezidentūroje Vilniuje surengtos diskusijos dalyviai ragino skatinti kultūrinius, žmogiškuosius ryšius, o aukščiausiu politiniu lygiu kol kas palikti „tuščią kėdę“ būsimam Baltarusijos lyderiui.
„Šios dienos susitikimas yra savotiškas bandymas išplėsti užsienio politikos veikėjų ratą. Neužtenka čia tik politikų, diplomatų pastangų, bet į procesą turi įsijungti ir visuomenė“, – sakė renginio organizatorius Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis.
Šią vasarą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paskelbė Liublino trikampio iniciatyvą vystyti trišalį bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos ir politikos srityse.
Baltarusių analitikas Franakas Viačorka sakė tikįs, kad šiuo metu vykstantys pokyčiai leis galutinai susiformuoti baltarusių tautai ir padės valstybei tapti visaverte naujos bendradarbiavimo platformos nare.
„Kai baltarusių moderni tauta galutinai susiformuos po šios revoliucijos, po šio sukilimo, tada galės visavertiškai dalyvauti mūsų Liublino ketverte“, – teigė jis.
Pasak F. Viačorkos, šiuo metu baltarusių kova vyksta dvejose srityse: pirmoji – tai kova „tarp laisvės ir nelaisvės, tarp demokratijos ir autoritarizmo“, o antroji – tai „kova dėl nepriklausomybės“.
Lenkijos tarptautinių reikalų instituto PISM direktorius Slawomiras Debskis savo ruožtu pasiūlė kol kas pasiųsti žinią Baltarusijai paliekant tuščią kėdę aukščiausio lygio susitikimuose kaip kvietimą būsimajam lyderiui.
„Liublino trikampis labai greitai galit tapti ketvertu. Svarbu, kad šalių prezidentai ir visi naujos iniciatyvos dalyviai reguliariai susitiktų ir simboliškai paliktų vieną tuščią kėdę. Tai būtų kvietimas prisijungti demokratiniu būdu išrinktam vadui“, – teigė jis.
Lenkijos analitikas į diskusijas taip pat siūlė įtraukti Rusijos demokratinę pilietinę visuomenę.
Ukrainos politikos ekspertas Volodymyras Fesenko sakė, kad regioninis bendradarbiavimas labai svarbus siekiant sulaikyti Rusijos agresiją.
Liublino vardas regioninio bendradarbiavimo iniciatyvoms duodamas, prisimenant 1569 metais Liublino mieste pasirašytą uniją tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos, kuria įkurta Abiejų Tautų Respublika.
Ketvirtadienio renginį Lietuvos viešojoje erdvėje aptemdė pranešimai, kad Prezidentūra atmetė organizatorių siūlymą moderavimui pakviesti žiniasklaidos atstovus Rimvydą Valatką, Vytautą Bruverį ir Ritą Miliūtę.
A. Nikžentaitis atidarydamas renginį diplomatiškai užsiminė apie organizacinius nesutarimus, tačiau pabrėžė bendradarbiavimo svarbą.
„Labai džiaugiamės, kad galime būti čia, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Tai yra savotiška demonstracija, kad įvairios visuomeninės iniciatyvos šituose namuose yra sveikintinos“, – kalbėjo istorikas.
„Kiekvieną kartą, kai vyksta tokie renginiai ir vyksta tokiomis neįprastomis sąlygoms, reikia įveikti daugybę barjerų, reikia mokytis kalbėtis vieniems su kitais, užmegzti dialogą. Matau, kad – nors mūsų santykiuose su Prezidento kanceliarija buvo visko, mes ir pasibuksavom – aš matau labai gražius daigus mūsų bendradarbiavimo ir ateityje“, – teigė A. Nikžentaitis.