„Nereikia tikėtis, kad Rusija paliks savo metodus nuošalyje ir tiesiog lauks karo Ukrainoje pabaigos.
Kaimyninių visuomenių kiršinimas, demonstravimas, kad jie gali, o jų valstybės institucijos negali atremti tokių hibridinių atakų – tai vyko ir vyks nuolat“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo A. Anušauskas.
„Tai yra vieno tikslo siekimas – kiršinti mūsų šalių visuomenes, kelti nepasitikėjimą šalies institucijomis“, – pridūrė ministras.
Latvijos teisėsauga trečiadienį paskelbė sulaikiusi asmenį, kuris, įtariama, sausio pabaigoje raudonais dažais išniekino partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paminklą Merkinėje, pranešė TV3 televizija. Estijos ir Rusijos pilietybes turintis vyras sulaikytas dar vasario 8 dieną, pasienio punkte tarp Latvijos ir Baltarusijos. Latvių saugumas konstatavo, kad jis vykdė Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymus. Nurodoma, jog vyrui iškelta byla dėl padėjimo priešiškai valstybei veikti prieš Latviją.
Antradienį Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė, jog Baltijos šalyse sulaikyti nusikalstamas veikas galimai vykdę, su Rusijos žvalgybos tarnybomis siejami asmenys.
Estijoje sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai veikus prieš valstybės saugumą, o Latvijoje – padėjus Rusijos tarnyboms veikti prieš šią valstybę.
VSD nurodė, kad dalis sulaikytų asmenų yra Rusijos piliečiai, dalis turi dvigubą Rusijos ir Estijos pilietybę.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, artimiausioje perspektyvoje panašaus pobūdžio išpuolių tikimybė prieš įvairius šalies objektus išlieka padidėjusi.
Bet kokios iniciatyvos paremti šalies gynybą yra sveikintinos
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad „laisviečio“ Vytauto Mitalo siūlymas sudaryti galimybę gyventojams savanoriškai aukoti gynybos stiprinimui greičiausiai nesugeneruos daug papildomų lėšų krašto apsaugai. Visgi, ministras akcentuoja, kad bet kokios iniciatyvos paremti šalies gynybą yra sveikintinos.
„Idėja gera. Iš savanoriškų įnašų pagal kitą įstatyminį reikalavimą nebuvo labai didelės lėšos, (...) tačiau bet koks noras padėti, paremti kariuomenę yra sveikintinas“, – „Žinių radijui“ teigė A. Anušauskas.
Seimo vicepirmininkas V. Mitalas šią savaitę registravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą, kuria būtų sukurta galimybė gyventojams savanoriškai finansiškai remti šalies gynybą.
Parlamentaras siūlo numatyti atskirą Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įmokos kodą – taip gyventojai ir įmonės galėtų pasirinkti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką saugumui paremti. Anot V. Mitalo, tokia galimybė aukoti veiktų prenumeratos principu, ją galėtų pasirinkti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Ragina koncentruotis ne į emocijas: nuotaika ne ta, kuri yra viešai komunikuojama
Po praėjusią savaitę vykusios Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis neslėpė slogių nuotaikų ir įspėjo – saugumo situacija išties yra prasta. Visgi, krašto apsaugos ministras tvirtina priešingai ir, vertinant saugumo situaciją Europoje, ragina koncentruotis ne į emocijas. Anot politiko, NATO formatuose nuotaikos yra kitokios nei kai kurie politikai komunikuoja viešai, o valstybės imasi realių veiksmų telkiant paramą Ukrainai.
„Nuotaika yra ne ta, kuri yra viešai komunikuojama“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Anušauskas, komentuodamas tarptautinėje erdvėje surezonavusius itin pesimistiškus kolegos G. Landsbergio pareiškimus.
„Miuncheno saugumo konferencijoje nedaromi sprendimai, ten apsidalijama nuomonėmis. Aš grįžau ne tik iš Miuncheno, bet iš Briuselio, kur buvo Ukrainos ir NATO taryba gynybos ministrų lygiu, buvo Ramšteino formatas (...) ir NATO gynybos ministrų susitikimas“, – pridūrė jis.
Nepaisant G. Landsbergio nuogąstavimų dėl stringančios Vakarų paramos Kyjivui, A. Anušauskas pažymėjo, kad yra daugiau kaip dešimt valstybių koalicijų, telkiančių pagalbą Ukrainai. Į tokius formatus, anot jo, aktyviai įsitraukia ir Lietuva – pavyzdžiui, vadovaudama Ukrainos išminavimo pajėgumų koalicijai.
„Šalys, vis dėlto, mėgina telktis, ieško būdų (padėti Ukrainai – ELTA), viena po kitos kuriasi koalicijos Ukrainai remti“, – dėstė jis.
Todėl, vertindamas valstybių priimamus sprendimus, politikas ragina didesnė dėmesį skirti realiems darbams, o ne emocijoms ir nuotaikoms.
„Galima, aišku, akcentuotis į nuotaikas. Aš, vis dėlto, akcentus daryčiau į realius darbus, kurie vyksta. Norėtųsi greičiau, daugiau, bet jie bet kokiu atveju vyksta“, – apibendrino jis.
Po praėjusią savaitę vykusios Miuncheno saugumo konferencijos, ministras G. Landsbergis dalijosi niūromis nuotaikomis. Anot jo, saugumo situacija yra itin prasta, tad Vakarai privalo veikti jau dabar ir suteikti deramą paramą Ukrainai. Be to, pažymėjo šalies diplomatijos vadovas, sąjungininkės turi suskubti stiprinti ir savo pasirengimą atremti kylančius pavojus.
„Miuncheno saugumo konferencijos metu manęs paklausė, kodėl esu toks niūrus. Na, kažkas turi pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. Tad štai: situacija prasta“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė G. Landsbergis.
„Strategiškai turėtų būti siekiama pakeisti Putino skaičiavimus. Suardyti lauką. Žinau, kad tai nėra paprasta, bet geriau pripažinti klaidas ir brėžti naują kelią pirmyn, o ne tuščiai save sveikinti. Tad, taip – grįžtu iš Miuncheno šiek kiek niūrus“, – apibendrino jis.
Miuncheno saugumo konferencija šiemet surengta jau jubiliejinį, 60-ąjį kartą. Kasmet organizuojamo renginio metu politiniai lyderiai, akademinio pasaulio ir verslo atstovai susirenka aptarti globalius saugumo iššūkius ir būdus juos įveikti.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.
Partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM), pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybės vadovė kartu su politinių jėgų lyderiais bei verslo atstovais tokį poreikį aptarė ir bendrame susitikime. Šias diskusijas planuojama pratęsti.
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.