Virtualaus policijos patrulio idėją vertina skirtingai
„Tokia eilinė nesąmonė“, – taip LNK žinioms Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis sureagavo į 20 puslapių užklausą, kurią jam atsiuntė policija.
Pareigūnai paprašė istoriko kaip eksperto atsakyti, ar feisbuke parašytas tekstas nėra kriminalinis nusikaltimas. Minėtame tekste kalbama, kad 1941 metais Sovietų Sąjungą užpuolė ne Vokietija, o fašistinė Europos Sąjunga.
„Mūsų policija, aš bent jau sprendžiu iš tokios užklausos, tampa pasaulio istorijos tam tikra specialiste, kuri ima ir nusprendžia, kokios interpretacijos yra teisingos, kokios neteisingos, o kas baisiausia – neteisingoms interpretacijoms pritaiko Baudžiamojo kodekso straipsnį“, – televizijai sakė A. Nikžentaitis.
Savo ruožtu policija teigia, kad praktika paprašyti specialistų kai kurių atvejų išaiškinimo nėra nauja.
„Jie gal nėra niekada gavę tokio užklausimo. Tokius užklausimus anksčiau dažniausiai gaudavo Žurnalistų etikos inspektorius, kad kaip ekspertai jie galėtų įvertinti tam tikrą posakį, komentarą ar panašiai. Kadangi šis komentaras buvo susijęs su istorija, tai tokią užklausą gavo Istorijos institutas“, – LNK paaiškino policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Tokie galimi nusikaltimai interneto platybėse ar socialiniuose tinkluose į policijos akiratį netrukus paklius dažniau, mat šio mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje į elektroninę erdvę planuojama paleisti ir virtualius patrulius.
Trys patruliai per kompiuterį stebės, ar internete nevyksta nelegali prekyba, ar naujienų portalų ir socialinių tinklų komentaruose žmonės neskleidžia neapykantos ir dezinformacijos.
„Žmonės, kurie galimai imtųsi kontroliuoti tą elektroninę erdvę yra tiesiog tam nepasiruošę“, – įvertino A. Nikžentaitis.
Vis dėlto R. Matonis teigia, kad policija reaguos tik į akivaizdžius nusikaltimus.
„Mes kalbame apie akivaizdžius pažeidimus ir nusikaltimus, nekalbame apie kažkokį nuomonės reiškimą ir taip toliau. Čia nėra žodžio laisvės ribojimo ar cenzūros, ką kai kurie veikėjai bando pasakyti“, – pažymėjo policijos atstovas.
Virtualus patrulis socialiniuose tinkluose turės paskyrą, o nusižengusius gyventojus pirmiausia sieks ne nubausti, o įspėti. Kad galėtų matyti daugiau komentarų po įrašais, virtualus patrulis galės pasiprašyti ir į draugus.
Kaip LNK sakė 25 tūkst. sekėjų feisbuke turintis Aidas Puklevičius, virtualų patrulį į draugus priimtų.
„Nuo to, kad jūs esate kažkur toli, bendraujame tik virtualioje erdvėje, mes nenustojame būti žmonėmis ir turėtų galioti tos pačios mandagumo taisyklės“, – teigė A. Puklevičius.
Pasak jo, komentatoriai patys turėtų labiau galvoti, ką rašo.
„Žodžio laisvės vertė yra tokia didelė, kad tai yra ko gero mažiausiai ribotina ir karpytina laisvė“, – pažymėjo A. Puklevičius.
Už dalį neapykantos kalbos nusikaltimų būtų baudžiama pagal Administracinių nusižengimų kodeksą
Tuo metu teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska nemano, kad virtualūs patruliai atsitrenks į sieną, kai taps sunku atskirti, kur neapykantos kurstymas, o kur – nuomonės reiškimas.
„Ne bet koks įžeidžiantis žodis prieš žmogų gali būti laikytinas neapykantos kalba. Antras dalykas – kai mes kalbame apie ikiteisminius tyrimus, pažeidimus, tai nėra tas pats, kas neetiškas komentaras. Tai, be abejo, kiekvienu atveju turėtų būti vertinama individualiai“, – komentavo ministrė.
Jos teigimu, už neapykantos kurstymą atėjo metas atsakyti – taikyti ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę.
Įtūžio nevaldantiems komentatoriams baudas galėtų skirti pati policija. Tokios įstatymo pataisos jau įregistruotos pavasario sesijai Seime.
„Teisėsaugos institucijos neužtikrina pakankamo tokių atvejų tyrimo ir tam atvejui, kai mes jau taikome baudžiamąją atsakomybę, puikiai suprantame, kad tai yra kraštutinė priemonė. Tikrai ne už visus komentarus turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kad būtų aiškesnė takoskyra, dėl neapykantos kalbos pavojingumo“, – siūlymą paaiškino E. Dobrovolska.
Į Administracinių nusižengimų kodeksą ministrė siūlo perkelti tyčiojimąsi ir niekinimą. Tiesioginį neapykantos skatinimą bei raginimą diskriminuoti žmonių grupę ministrė siūlo palikti Baudžiamajame kodekse.
Baudos už neapykantos kalbą gali siekti nuo 50 eurų. Jei komentaruose tokia kalba pasikartoja – ir iki 3 tūkst. eurų.