Teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Išklausyti teismo sprendimo irakietis neatvyko.
„Teismas nusprendė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, įvertino visas aplinkybes, visus šioje byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Migracijos departamentas elgėsi tinkamai, laikėsi visų procedūrų, objektyviai visapusiškai įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą nesuteikti Irako piliečiams konkrečiai šioje byloje pabėgėlio statuso, tačiau suteikė jiems laikinąją apsaugą, atsižvelgdami į padėtį Irake ir visas kitas su byla susijusias aplinkybes“, - žurnalistams paaiškino teisėjas Arūnas Kaminskas.
Kaip pažymima teismo pranešime, prieglobsčio prašytojai nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš juos ir jų nepilnamečius vaikus dėl pavojaus Irake.
Administracinė byla nagrinėta uždarame teismo posėdyje. Irakietis Y. Al-Any, į Lietuvą gruodžio viduryje perkeltas su žmona ir dviem vaikais, į teismą padavė Migracijos departamentą: jo netenkino departamento sprendimas suteikti papildomą teisinę apsaugą, o ne pabėgėlio statusą.
Papildoma teisinė apsauga šeimai reiškia, kad irakiečiai Lietuvoje gali gyventi dvejus metus. Paskui leidimas gyventi Lietuvoje gali būti pratęsiamas, o jei bėgimo iš gimtosios šalies priežastys išnyktų, jie turėtų grįžti į Iraką. Šeima aiškina, kad Iraką turėjo palikti dėl persekiojimo religiniais motyvais.
Minėta šeima Lietuvoje nori pabėgėlio statuso – tai užtikrintų leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Šis leidimas galioja penkerius metus, o po šio laiko pratęsiamas.
„Mes šitą bylą laikome strategine byla, dėl to, kokios taisyklės susiformuos, tokios bus taikomos ir kitiems atvykstantiems“, – prieš keletą savaičių aiškino pareiškėjų atstovė Eglė Samuchovaitė.
Tuomet E. Samuchovaitė teigė, kad byloje svarbūs du aspektai. Pirmasis – ar tai, ką šeima patyrė Irake, gali būti laikoma persekiojimu, ar jie pabėgo dėl to, kad Irake situacija iš principo nesaugi. Antras klausimas – ar Atėnuose ir Vilniuje tinkamai atliktos procedūros, pritaikytos visos prieglobsčio suteikimo direktyvose numatomos garantijos.
DELFI primena, kad Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu migrantų antplūdžiu. Pradinis tris mėnesius truksiantis pabėgėlių integracijos etapas vyks Jonavos rajone, Rukloje, vėliau tie asmenys tęs integraciją savivaldybėse.
Lietuvoje pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos turinys skiriasi keliais aspektais. Pirmiausia tai lemia skirtingą leidimo gyventi trukmę: pabėgėlio statusą gausiems asmenims išduodamas leidimas nuolat gyventi.
Tuo metu papildomos apsaugos gavėjams išduodamas leidimas 2 metus laikinai gyventi Lietuvoje. Papildomą apsaugą gavę asmenys neturi prieigos prie kai kurių socialinių teisių. Pavyzdžiui, jiems netaikomas Išmokų vaikams įstatymas. Pabėgėliams taikoma palankesnė natūralizacijos tvarka.