Apie nusikaltimus ir karo inicijavimo atsakomybę Vladimirui Putinui teisininkas kalbėjo pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
„Dėl pačios agresijos apskritai nėra net jokių abejonių, nes jis yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas, jis pradėjo šią operaciją – yra begalės įrodymų: nuo kalbų iki įsakymų. To visiškai pakanka“, – komentavo D. Žalimas.
Jis paaiškino, kad norint įrodyti karo nusikaltimus, teks rimtai padirbėti.
„Jo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado atsakomybė bent jau galėtų prasidėti tuo, kad jis nesiima jokių veiksmų karinei drausmei užtikrinti, bet, aišku, aš manau, jog po detalesnio tyrimo tikrai galima atrasti įrodymų, bet tam reikės daugiau laiko“, – akcentavo D. Žalimas.
Jo nuomone, to turėtų imtis Specialusis tarptautinis tribunolas.
„Už sunkesnius (nusikaltimus) – praeis tam tikras laikas, kol tas ryšys vadovavimo grandinėje bus nustatytas“, – kalbėjo D. Žalimas.
Teisininkas teigė, kad visas teisinis procesas gali užtrukti metais.
„Pagal tai, kaip vyksta kiti tyrimai, tai nebūna labai greitai. Be abejo, tam tikri įrodymai jau dabar gali būti surinkti, fiksuojami, bet kol apskritai parengtas kaltinimas, kol tie asmenys sulaikomi, tikrai praeis nemažai laiko – tai rodo kitų bylų patirtys: gali būti ir 4, ir 5 metai, nenorėčiau net spėlioti“, – sakė buvęs KT pirmininkas.
D. Žalimas paaiškino, kad didžiausia įmanoma bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos, jeigu apskritai tokie žmonės sulaukia teismo.
„Aš manau, kad jau vien pats faktas, jei staiga būtų išduotas arešto orderis, galėtų paskatinti tam tikrą režimo kaitą, o kai vyksta režimo kaita tokiose valstybėse, su diktatoriais gali atsitikti taip, kad jie iki teismo neišgyvens, apskritai jiems gali liūdnai baigtis“, – pastebėjo laidos dalyvis.
Jo teigimu, būna, kad arešto orderiai išduoti, asmenys teismo nepasiekia, tačiau orderis lieka galioti.
„Režimo kaita iš esmės yra vienintelis garantas, kad Putinas bus išduotas, bet šiaip turėti valstybės vadovu asmenį, kuriam išduotas tarptautinis arešto orderis Tarptautinio baudžiamojo teismo – aš nemanau, kad čia režimui yra pats patogiausias variantas“, – komentavo D. Žalimas.
Kalbėdamas apie Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, teisininkas sakė, kad jis taip pat turėtų būti teisiamas už infrastruktūros karo veiksmams suteikimą.
„Čia Lukašenkos atsakomybė už agresiją yra kartu. Be abejo, čia būtų sunkiau su Tarptautiniu Baudžiamuoju teismu. Aišku, jei būtų nustatyta, kad iš Baltarusijos tam tikrais apšaudymais buvo naikinami civiliai taikiniai ir žmonės, tada būtų galima kalbėti ir apie Lukašenkos atsakomybę“, – sakė VDU Teisės fakulteto dekanas.
D. Žalimas taip pat paaiškino, kad tarpvalstybinių reparacijų klausimais mechanizmai yra kiti – tai sprendžiama dalyvaujant Tarptautiniam Teisingumo teismui, tačiau ir tam yra taisyklių.
„Viskas iš esmės turėtų prasidėti nuo derybų – toks yra tarptautinės teisės, viena vertus, ir natūralus dalykas, kita vertus, kai kurie tai vadina trūkumu. Neišvengiamybė, kad tarptautiniai teismai, tokie kaip Tarptautinis Teisingumo teismas gali turėti jurisdikciją bylai spręsti tik abiem šalims sutinkant“, – akcentavo pašnekovas.
Tad reparacijos klausimas, pasak jo, veiksmingai pajudėtų tik kartu su Kremliaus režimo kaita.
„Nepanašu, kad šis nusikalstamas režimas apskritai apie kažkokias reparacijas galėtų kalbėti“, – įvertino D. Žalimas.
„Aš nenorėčiau duoti pagrindo visiškam pesimizmui, nes mes prisimename tokias istorijas kaip Miloševičius, Karadžičius – iš pradžių jie net taikos derybose dalyvavo, pasirašė kai kuriuos susitarimus, bet tai jiems nepadėjo išvengti galiausiai tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai. Įrodymas, kad praeina kartais penkmetis, ir daugiau gali reikėti, bet niekas nelieka užmiršta paprastai.
Nemanau, kad kas nors pamirš tai, kas daroma dabar ir vis tiek anksčiau ar vėliau tas teisingumas ateis. Teisingumas turi tokią savybę, kad jis ateina, bet pakankamai lėtais žingsniais, tačiau ir pakankamai užtikrintai“, – pridūrė D. Žalimas.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su buvusiu KT pirmininku žiūrėkite čia:
