„Mūsų vyrai po truputį krenta. 4 ugniagesiams sutriko sveikata. Vieni jau tiesiog fiziškai palūžo, jiems nustatytas išsekimas, trūksta kalio, magnio. Kitiems – plaučių uždegimas. Vyrai. Nežinau, nei kaip Jums padėti, nei kaip paguosti. Tik žinokite, Jūs esate mūsų šviesa ir ateitis. Net mano keturmetis sūnus nebenori būti policininku. Jis nori būti gaisrininku“, – feisbuke rašo meras.
Anot jo, ugniagesiai vis dar dirba visu pajėgumu, nepaisant to, kad situacija sparčiai gerėja.
„Apie gaisrą pasakysiu tik tiek – vyrai dirba juodai. Labai stengiasi. Ir jau labai nori namo. Tikrai. Tiesa, šiandien mūsų kieme maža šventė – Prūsaičio apdainuotus 39 gaisre sutiko traktoristas iš Alytaus. Manau, prisimins visą gyvenimą. Uždainavom iš dūšios, padovanojom konservų ir sauso kareiviško davinio. Galit įsivaizduoti, visi purvini, juodi kaip smala, prietemoj tik dantys žiba. Žydrūnai, žinok, gerumas grįžta su kaupu. Sveikatos Tau dar kartą ir kad gerų žinių turėtume kuo greičiau!“ – rašo N.Cesiulis.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, antradienio vakarą ir trečiadienio rytą Miklusėnuose kietųjų dalelių KD 10 koncentracija svyravo nuo 22 iki 91 mikrogramo kubiniame metre, kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija – nuo 20 iki 65 mikrogramų kubiniame metre.
KD10 ribinė vertė yra 50 mikrogramų kubiniame metre, KD2,5 – 20 mikrogramų kubiniame metre.
Skelbiama, kad nors buvo fiksuojama momentinė tarša, paros vidurkis ribinės vertės neviršijo, taip pat jos neviršijo ir kitų matuotų teršalų koncentracijos.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, momentinė tarša buvo fiksuojama ir Alytuje įrengtose oro kokybės matavimo stotyse, tačiau paros vidurkis ribinės vertės neviršijo.
„Kitose tyrimų vietose kietųjų dalelių koncentracijos svyravimai buvo panašūs kaip ir Miklusėnų gyvenvietėje, KD10 koncentracijos 24 valandų slenkantis vidurkis neviršijo paros ribinės vertės. Kitų matuojamų teršalų ryškesnių padidėjimų neužfiksuota“, – teigiama agentūros puslapyje.
Gaisras padangų perdirbimo gamykloje Alytuje kilo praėjusio trečiadienio naktį.
Penktadienį gaisras lokalizuotas, tačiau ugniagesiai įvykio vietoje dirba ir toliau, nes padangos gaisravietėje dar smilksta. Vėjo nešami teršalų debesys yra pavojingi žmonių sveikatai ir gamtai.
Ekstremali situacija paskelbta Alytaus mieste ir Alytaus rajone.
Išsiskiria daug nuodingų medžiagų
Profesorius Ričardas Makuška šią savaitę DELFI papasakojo, kokios medžiagos išsiskiria degant padangoms. Anot jo, išsiskiria daug nuodingų medžiagų.
„Padangų degimas yra vienas iš pavojingiausių, lyginant su kitomis medžiagomis. Pavyzdžiui, lyginant su plastikais, kurie degdami taip pat išskiria nuodingas medžiagas, tai degant padangoms tų nuodingų medžiagų išsiskiria žymiai daugiau – dega ne tik elastomerai, bet dega ir suodžiai, kurie yra kaip užpildai. Susidaro lakios medžiagos, tokios kaip sieros oksidai. Kadangi sieros yra, žinoma, susidaro azoto oksidai. Dega suodžiai, kurie yra kaip užpildas. Skiriasi lengvi angliavandeniliai, daugiausia cikliniai. Išsiskiria bendzenas, kuris yra kancerogenas. Ir, žinoma, daugiacekliai angliavandeniliai, kurie yra dar pavojingesni“, – sakė R.Makuška.
Pasiteiravus, kam ir kokias ligas sukelia išsiskiriančios nuodingos medžiagos, profesorius tikino, kad tarp išsiskiriančių medžiagų – ir kancerogeninės.
„Man galbūt sunkiau kalbėti apie ligas, kokias gali sukelti, bet bendrai galima pasakyti, kad tos lakiosios medžiagos duoda momentinį poveikį, tai yra lakrimacija, tai yra uždegiminiai procesai, galimas kažkoks odos suerzinimas, taip pat nėra gerai kvėpavimo takams. O tos kancerogeninės medžiagos, kaip benzenas ar benzpirenai, ten jau gali būti efektas ilgalaikis. Tai yra ir mutacinis, ir kancerogininis ląstelėms ir t.t. Žinoma, tai reiškia tik padidėjusią riziką tiems žmonėms, kurie yra jautrūs tiems poveikiams. Bet tokia rizika yra ypatingai padidėjusi“, – tikino profesorius.