„Vakar gavau VTEK sprendimą, pilną sprendimą, su visais motyvais, su juo susipažinau. Iš tiesų įvertinau motyvus ir tai, kaip VTEK plečiamai aiškina Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą ir priėmiau sprendimą trauktis iš pareigų. Šiandien ryte savo prašymą pateikiau Gintarei Skaistei“, – sakė G. Norkūnas.
Jis tikino, jog yra padaręs klaidų, teikdamas ir taisydamas viešų ir privačių interesų deklaraciją. Tačiau turėjo priekaištų ir VTEK.
„Tą tikrai pripažįstu, esu sakęs tai ir anksčiau. (…) Tuo pačiu noriu atkreipti dėmesį, kad tikrai nesutinku su tuo, kaip VTEK vertina Viešųjų ir privačių interesų įstatymą, kaip interpretuoja privačius interesus. Nes faktiškai yra kalbama ne apie finansinę ar ne finansinę naudą, kaip yra apibrėžiama įstatyme, o įvardijama kaip finansinės naudos įgijimo perspektyva“, – sakė finansų viceministras.
G. Norkūnas teigė, jog jo sąžinė yra rami, o sprendimas trauktis yra jo asmeninis.
„Aš žinau, kad mano asmeniniai interesai niekada nebuvo viršesni nei viešieji, valstybės interesai. Šitoje vietoje priimdamas sprendimus, tuos, kuriuos priėmiau, kurie VTEK nuomone yra susiję su mano asmeniniais interesais, tikrai nesivadovavau. Dariau viską objektyviai“, – tikino jis.
Finansų viceministras G. Norkūnas teigė, jog klaida deklaracijoje yra jo.
„Finansų ministrė priekaištų dėl darbo man neišreiškė, neturiu jokio pagrindo teigti, kad buvo nepasitikėjimas. Bet tuo pačiu metu ji apgailestavo, kad padarytos klaidos deklaracijoje lėmė tokią situaciją ir tokį sprendimą“, – teigė G. Norkūnas.
Jo teigimu, VTEK išaiškinimas sako, jog jeigu asmuo turi valstybės valdomų įmonių akcijų, „jūs negalite niekaip niekur dalyvauti“.
„Ir tai yra taikoma tiek visiems valstybėms tarnautojams, politinio pasitikėjimo, karjeros valstybės tarnautojams, tiek ir valstybės valdomų įmonių vadovams, jų pavaduotojų, dukterinių įmonių... Tai yra labai platus spektras“, – teigė G. Norkūnas.
Finansų viceministras G. Norkūnas sakė žinantis kitus viceministrus, kurie turi, arba bent jau turėjo „Igntis grupė“ akcijų. Jis nenorėjo pasakyti, apie ką konkrečiai kalba, bet teigė, jog tai ne tik Finansų ministerijos viceministrai.
„Turbūt reikėtų kalbėti visų pirma apie deklaravimą ir atskleidimą“, – kalbėjo G. Norkūnas.
Jis dar atskleidė, jog jo turimos „Igntis grupė“ akcijos yra 1000 vienetų.
Nuo įsigijimo dividendų iš šių akcijų jis gavo 1281 eurą.
„Sprendimą trauktis aš turėjau jau anksčiau. Bet VTEK sprendimas mane nustebino, nuvylė gal greičiau tiek dėl interpretavimo (…) įstatymo, tiek dėl to, kas yra traktuojama kaip sprendimai, dalyvavimas sprendimuose ir taip toliau“, – kalbėjo G. Norkūnas.
Finansų viceministras dar pridūrė, jog dar nėra apsisprendęs, ar dėl VTEK sprendimo kreipsis į teismą. Bet teigė, jog į viešąjį sektorių grįžti neketina.
VTEK konstatavo
Ketvirtadienio rytą išplatintame pranešime spaudai jis paaiškino tokio sprendimo motyvus.
„Įvertinęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo motyvus ir plečiamąjį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo aiškinimą, nusprendžiau trauktis iš užimamų pareigų. Pripažįstu, kad padariau klaidų pildydamas deklaraciją, todėl nenoriu toliau kelti kredibilumo abejonių ir diskredituoti visos Finansų ministerijos dėl asmeninio suklydimo“, – pranešime spaudai teigia G. Norkūnas.
„Tuo pačiu nesutinku su VTEK išaiškinimu ir atsakingai pareiškiu, kad dėl sprendimų AB „Ignitis grupė“ atžvilgiu esu ramus, kadangi niekada nedalyvavau rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su AB „Ignitis grupė“ pelnu bei dividendais, taip pat niekada neteikiau pasiūlymų, susijusių su jais. Einant viceministro pareigas mano asmeniniai interesai niekada neturėjo viršenybės prieš valstybės interesus“, – taip pat pažymėjo jis.
Viceministras teigė, jog nors Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas aiškiai pasako, kad „interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais“, VTEK savo sprendime privačius interesus išplėtė iki „finansinės naudos įgijimo perspektyvų“ ir net nebandė pagrįsti, kuo išvardinti sprendimai yra susiję su smulkiojo akcininko privačiais interesais.
„VTEK tiesiog ištraukė iš konteksto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutarties ištrauką „<...> nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos <...>“ ir konstatavo, kad dalyvavimas bet kokiuose su įmone susijusiuose sprendimuose yra susijęs su privačiais interesais. Vadinasi, valstybės valdomų įmonių akcijų turėjimas neleidžia dirbti valstybės tarnyboje, kadangi viskas yra susiję su privačiais interesais, o tokių akcijų turėjimas – baudžiamas“, – sakė G. Norkūnas.
G. Norkūnas taip pat pažymėjo, jog VTEK išaiškinime suponuojama, kad valstybės valdomų įmonių akcijų turėjimas yra pažeidimas, nors, pavyzdžiui Akcinių bendrovių įstatymas leidžia valstybės valdomų įmonių vadovams, kurie dalyvauja priimant sprendimus, įmonių akcijų turėti. Visgi, remiantis VTEK sprendimo logika, akcijų turintys vadovai negali dalyvauti priimant bet kokius su įmone susijusius sprendimus, nes visi jie susiję su jų asmeniniu interesu.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į viešumoje kilusius klausimus dėl gautų dividendų sumos – esant smulkiuoju investuotoju per dvejus su puse metų viceministras iš Bendrovės gavo 1 281,79 Eur. dividendų.
Viceministras pripažįsta, jog susiklosčiusi situacija tik gilina priešpriešą tarp Prezidentūros ir Vyriausybės, o tai trukdo bendram konstruktyviam aukščiausių institucijų darbui Lietuvos labui, todėl priimtas sprendimas pasitraukti iš užimamų pareigų.
„Keliame sau aukščiausius politinės kultūros ir etikos standartus, todėl šiuo atveju Gedimino sprendimas pasitraukti yra būtent atsakomybės už klaidas prisiėmimas. Esu dėkinga Gediminui už darbą tiek kuruojant Biudžeto, Valstybės turto valdymo ir Valstybės iždo departamentus, tiek pasitelkus patirtį ir žinias energetikos sektoriuje prisidedant prie globalios energetinės krizės sprendimų įgyvendinimo, tiek ir kuravus didžiausią Lietuvos energetikos įmonę“, – pranešime spaudai pažymi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Oficiali paskutinė viceministro G. Norkūno darbo diena – balandžio 28 d.
ELTA primena, kad VTEK konstatavo, jog finansų viceministras G. Norkūnas supainiojo viešus ir privačius interesus, tinkamai nedeklaravęs turimų valstybinės įmonės „Ignitis grupė“ akcijų bei nenusišalinęs nuo kai kurių sprendimų, susijusių su įmonės veikla.
VTEK išvadą įvertinusi Prezidentūra tvirtino, kad sprendimas dėl G. Norkūno „yra akivaizdus“.
Tyrimą dėl G. Norkūno VTEK pradėjo praėjusių metų gruodį. Komisija siekė išsiaiškinti, ar G. Norkūno veikla atitinka įstatymų nuostatas, įpareigojančias deklaruoti privačius interesus ir savo tarnybinėje veikloje vengti interesų konflikto.
Nagrinėta, ar G. Norkūnas dalyvavo su AB „Ignitis grupė“ susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose ir ar tokios viceministro galbūt atliktos veikos neprieštarauja Įstatymo reikalavimams, draudžiantiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti, jeigu tai susiję su egzistuojančiais privačiais interesais. Taip pat vertinta, ar G. Norkūnas tinkamai deklaravo privačius interesus, atsiradusius jam sudarius sandorius su AB „Ignitis grupė“.
Įtarimai dėl galimo G. Norkūno interesų konflikto kilo po to, kai LRT žurnalistai išsiaiškino, kad viceministras G. Norkūnas, kuriam pavesta tiesiogiai kuruoti „Ignitis grupę“, anot tyrimo, pats turi „Ignitis grupės“ akcijų. Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys turi 40 proc. akcijų bendrovėje „Catus“, kuri valdo daugiau kaip 90 proc. bendrovės „Norteo“ akcijų, o ši turi „Ignitis grupės“ akcijų.