Mergina prisipažįsta, jai dar sunku kalbėti apie tai, kas įvyko. „Delfi“ su ja susirašinėjo raštu.
„Sprogo 4 aukšte esantis, šoninis butas, mes gyvename 5 aukšte, centriniame bute. Sprogimo metu buvau tolimiausiame nuo epicentro kambaryje, mano brolis miegojo arčiausiai nuo įvykio esančiame, tėvai buvo darbuose. Jautėsi stiprus smūgis, krito knygos iš lentynų, pirmas sekundes pribėgau prie lango ir pamačiau lauke krūvą šiukšlių“, – pasakojo Emilija.
Eidama į brolio kambarį, ji koridoriuje pamatė pilkus dūmus ir užuodė dujas.
„Supratau, kad jos ir bus sprogusios. Greitai kėliau miegantį brolį, jis nelabai suprato, kas įvyko. Sakiau: „Bėgam, sprogom, pasiimk daiktus“. Kol brolis lipo iš lovos aš surinkau pasus ir pinigus. Prie brolio lovos sienos tikriausiai įtrūko blokai, nes staigiai kilo juoda dūmų srovė. Brolis spėjo užsidėti batus, o aš išlėkiau tik su kojinėm. Jau nekalbu, kad buvom be striukių, tik su pižamomis“, – rašė Emilija.
Kai jaunuoliai atidarė laiptinės duris, pamatė daugybę dūmų, dužusius stiklus, nuolaužas.
„Nebuvo kada galvot, ar galiu susipjaustyti kojas, eini kuo greičiau lauk iš ten. Priėjus 4 aukštą matėm išsprogdintas duris, laiptinės metaliniai turėklai buvo užgriuvę ant pačių laiptų, pro butą buvo galima matyti atvirą liepsną. Saugiai iš buto išėjome per mažiau negu minutę“, – pasakojo Emilija.
Nelabai suprato nelaimės masto
Mergina pasakojo, kad tuo metu jie patyrė šoką, net nelabai suprato avarijos masto.
„Gretimų namų žmonės atnešė pledus, striukes, batus, davė šiltų gėrimų, kol laukėme savo artimųjų. Lauke pamatėme sutrūkinėjusį namo bloką, dužusius langus butuose, laiptinėje, atvirą ugnį 4 ir 5 aukštuose. Tai didelis sukrėtimas ne tik mūsų šeimai, bet ir kitiems gyventojams. Stebuklas, kad spėjome išeiti iš buto, nes tai buvo sekundžių reikalas, apsiėjome be sužeidimų“, – rašė Emilija.
Mergina pasakojo, kad jų visai šeimai yra sunku emociškai. Jie prarado namus, kuriuose gyveno beveik dvidešimt metų, jiedu su broliu ten užaugo. Ten liko jų daiktai.
„Tai yra pats žiauriausias ir skaudžiausias įvykis, kurį teko patirti. Emociškai sunku mums visiems. Džiaugiuosi, kad pavyko išlaikyti šaltą protą, reaguoti greitai, prikelti brolį ir dar svarbiausius daiktus paimti“, – teigė Emilija.
Glaudžiasi pas gimines
Kol kas šeima glaudžiasi pas gimines.
„Draugai, giminaičiai parūpino drabužių ir būtiniausių daiktų. Savivaldybė susisiekė dėl socialinio būsto, tačiau informavo, kad šiuo metu visi siūlomi socialiniai būstai yra tušti, be baldų. Apgailėtina, kaip tokiam būste gyventi, kur miegoti? Tokia yra skaudi tiesa, kurią išgirdome dieną po nelaimės. Palaikome ryšį su Raudonuoju kryžiumi ir kitomis paramos organizacijomis. Padeda ir mokyklos, kuriose mokausi su broliu“, – pasakojo mergina.
Jų šeima pažinojo sprogusiame name gyvenusį vyrą.
„Jis buvo labai savotiškas, kaimynų vengdavo, kibdavo prie visų, kaltindavo, kad kažkas jo elektrą vagia, vaikšto po jo namus. Grasino viršutiniams kaimynams, nes jie auginą mažą vaiką, kuris bėgioja po namus ir jam tai labai girdisi. Labai mėgo girtis turintis daug pinigų“, – rašė Emilija.
Ji pasakojo, kad valandą prieš įvykį į namą buvo atvykusi policija, bet buto durų niekas neatidarė.
„Tikslinant informaciją iškvietimas nebuvo gautas, bet policija atvykusi buvo dėl kitų priežasčių, ją įleido kaimynai. 4 aukšto kaimynas niekad netriukšmaudavo, negerdavo, jo nebuvo, matyt“, – teigė Emilija.
Į butą įėjo jau sutemus
Ketvirtadienį vakare, sutvirtinus pastato konstrukcijas, jos tėvai gavo leidimą iš buto pasiimti svarbiausius daiktus.
„Jau buvo tamsu, todėl teko imti viską, kas po ranka ir keletas svarbių daiktų vis dėlto liko bute. Tėvai pasakojo, kad orientuotis tamsiame bute tikrai yra sunku, nors gaisrininkai šiek tiek pašvietė. Žiauriausiai atrodo vaikų kambarys, nes jis yra arčiausiai sprogimo epicentro, į balkoną įleidžiami tik gelbėtojai.
Gelbėtojai padėjo kuo tik galėjo. Kartu išnešė daiktus, išlaužė neatsidariusias spintos duris. Esame dėkingi, kad nors turėjome ką iš to buto pasiimti. Ir tikimės dar nors vienos galimybės ten sugrįžti šviesiu paros metu, pasiimti tai, kas liko, prieš paliekant namus visam laikui ar nugriaunant“, – pasakojo Emilija.
Kol kas šeima neturi aiškaus plano dėl tolesnės ateities.
„Kol viskas yra labai neaišku, reikia tik laukti. Labai sunku kažką planuoti, lauksime žinių iš draudimo, savivaldybės. Tokiai ekstremaliai situacijai geriausiai buvo pasiruošę tik ugniagesiai ir medikai. Kol kas liekame pas gimines, ilgainiui teks ieškotis nuomos“, – teigė Emilija.
Emilijos šeima kol kas neprašo paramos daiktais ar baldais, nes net nežino, kada jų prireiks. Tačiau jai ir kitiems nukentėjusiems labai praverstų finansinė parama.
„Šiuo metu pagalbos reikia visiems nukentėjusiesiems, todėl raginu aukoti ir bendrais numeriais ir asmeniškai.
EMILIJA ARANAUSKAITĖ LT147300010162544935
Jurgitos Aranauskienės banko sąskaita LT197300010038491060“, – rašė Emilija.