Iš jaunų gydytojų lūpų – sukrečiantys liudijimai apie situaciją ligoninėse: esame kare

Jaunieji gydytojai nusprendė netylėti dėl situacijos gydymo įstaigose, įsisiūbuojant COVID-19 pandemijai. Jie viešai prabilo apie darbą nuolatinio streso sąlygomis, nenormuotas darbo valandas, darbą, kuriam dalis jų nebuvo apmokyti.

„(...) Jai paskambino laikina vadovė ir pasakė – tu neturi pasirinkimo, eisi dirbti rytoj parą viena“, – tai yra vienas iš Jaunųjų gydytojų asociacijos paviešintų anoniminių gydytojų rezidentų liudijimų.

Kitas jaunasis gydytojas pasakojo, kad dabartinėje situacijoje jie nežino nei kada grįš iš darbo, nei ar grįš šią naktį.

„Darbo grafikas nieko nebereiškia, esame kare“, – teigė jaunasis gydytojas.

Jaunųjų gydytojų liudijimuose galima išskaityti ir nepasitenkinimo, ir pasimetimo, ir nerimo dėl esamos situacijos, kuriai bent dalis jų nebuvo atskirai rengti.

„Jei administracija gali rezidentais užkamšyti visas skyles ir kalbėti apie mistinius rezervus, tai ką aš čia veikiu nuolatiniame strese, finansiniame, socialiniame ir psichologiniame nestabilume“, – retoriškai klausė vienas jų.

Audringos reakcijos sulaukė sergančiųjų COVID-19 atkėlimas į vieną iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės skyrių. Tačiau, pasak pačių jaunųjų gydytojų, patirties kaip gydyti suaugusius infekcine liga sergančius asmenis trūksta ne tik vaikų rezidentams.

„Niekas nėra apmokyti, ne tik vaikų rezidentai. Tik vaikų rezidentai paskutinį kartą matė sergantį suaugusį, kai seneliui sustreikavo širdelė per 2012 m. Kūčias“, – teigiama viename iš paviešintų liudijimų.

Išplatino kreipimąsi dėl gydytojų rezidentų padėties

Jaunųjų gydytojų asociacija, reaguodama į gydytojų rezidentų liudijimus, išplatino viešą kreipimąsi Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, LSMUL Kauno klinikoms, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui ir VUL Santaros klinikoms.

„Jau kuris laikas Jaunųjų gydytojų asociaciją pasiekia gydytojų rezidentų liudijimai apie pažeidimus gydymo įstaigose, priimant sprendimus dėl žmogiškųjų resursų perskirstymo Covid-19 pandemijos metu. Pusę metų visos Valstybės ir dalies gydymo įstaigų lygmenyje stebėjome epidemiologinių prognozių ignoravimą ir neveiksnumą – šio laiko neišnaudojus galimų scenarijų modeliavimui ir detaliųjų planų paruošimui, sveikatos sistemoje atsivėrusias ir gilėjančias skyles, kaip jau tampa įprasta, bandoma uždengti gydytojų rezidentų sąskaita“, – teigiama kreipimesi, kurį pasirašė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė.

Jaunųjų gydytojų asociacija pabrėžia, kad suprasdami epidemiologinės situacijos sunkumą, jie palaiko visų sveikatos sektoriaus dalyvių solidarizavimosi vieni kitų atžvilgiu principą, tačiau netoleruoja gydytojų rezidentų, o neretai kartu ir kitų medikų, teises pažeidžiančių sprendimų.

„Kategoriškai pasisakome prieš gydytojų rezidentų perkėlimą į Covid-19 infekuotų pacientų skyrius priverstine tvarka. Primename, kad pagal trišalę darbo sutartį, gydymo įstaigos tik įgyvendina atitinkamą rezidentūros studijų programos dalį, todėl bet kokius gydymo įstaigų darbo organizavimo tvarkos pokyčius, liečiančius gydytojus rezidentus, gydymo įstaigos privalo derinti su medicinos studijas vykdančiais universitetais, kurių atitinkamose struktūrose dalyvauja gydytojų rezidentų atstovai. Gydymo įstaigos neturi teisės manipuliuoti gydytojų rezidentų srautais, prieš tai negavusios minėtų struktūrų patvirtinimo ir gydytojo rezidento sutikimo“, – teigiama kreipimesi.

Jaunųjų gydytojų asociacija atkreipia dėmesį, kad:

• gydytojams rezidentams priklauso adekvatus, pagal tiksliai vykdomą darbo valandų apskaitą nustatytas darbo užmokestis, priedai bei atitinkamos apsaugos priemonės;
• net ir ekstremalios padėties šalyje metu gydytojams rezidentams galioja baziniai darbo santykių principai – teisė į poilsį, laiku (ne mažiau kaip prieš dvi darbo dienas) pateiktą informaciją apie darbo grafiko pasikeitimus ir racionalų terminą pasiruošti būsimiems darbo organizavimo pokyčiams;
• gydytojų rezidentų budėjimų metu kartu su juo fiziškai privalo budėti gydytojas specialistas – primename, kad gydymo įstaigos turėjo pusmetį laiko pasiruošti žmogiškųjų resursų logistikos schemas, kurių dėka kuo mažiau nukentėtų emocinė ir fizinė gydytojų specialistų, gydytojų rezidentų, slaugytojų ir pagalbinio personalo gerovė;
• vykdant medicinos personalo perkėlimą į Covid-19 infekuotų pacientų skyrius, gydymo įstaigos privalo suteikti adekvačius pacientų diagnostikos, gydymo ir slaugos mokymus – mūsų pacientai net ir krizės metu turi teisę į kokybišką ir saugią sveikatos priežiūrą.

„Primename, kad už visų sprendimų slypi medikai ir pacientai, kuriems tenka sumokėti asmeninę kainą, kuomet šie sprendimai priimami paskubomis, negirdint darbuotojų ir nepaisant pamatinių vertybių. Net ir krizės metu neturime teisės pamiršti, kad sveikatos sistema pirmiausiai turi išlikti orientuota į Žmogų“, – rašoma kreipimesi.

Atvirai papasakojo apie darbo kasdienybę

Delfi primena, kad po savaitgalį pasirodžiusios jautrios jaunosios medikės žinutės apie darbą COVID-19 sąlygomis, viešai sureagavo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, kuri išplatino viešą kreipimąsi.

Profesorė atvirai papasakojo apie jų darbo kasdienybę.

„Per pastaruosius devynis mėnesius įsibėgėjusi COVID-19 pandemija neaplenkė net atokiausių pasaulio kampelių, palietė mus kiekvieną, bet didžiausius iššūkius teko atlaikyti medikams ir visiems kitiems žmonės, dirbantiems sveikatos priežiūros srityje. Sąmokslo teorijos, kad infekcija neegzistuoja, baigiasi ties ligoninės, poliklinikos ar slaugos namų slenksčiu, kuomet pamatai infekcijos paveiktus pacientus ir pavargusius nuo besitęsiančios įtampos medikus. Ne vienam medikui teko ir pačiam patirti pandeminio viruso sukeltos ligos požymius, dauguma iš jų su infekcija susidūrė būtent darbe, tačiau nuoskaudų dėl profesinės rizikos iš sirgusiųjų medikų neteko sulaukti, visi suprantam savo darbo specifiką, laikomės visų asmens apsaugos reikalavimų ir atliekam savo pareigas, taip, kaip esam įsipareigoję“, – rašė prof. L. Jančorienė.

Profesorė atvira, kad bėgantys pandeminiai mėnesiai, tirpstančios viltys, kad infekcija tuoj atsitrauks, neabejotinai augsiantis sergamumas rudens ir žiemos mėnesiais, sėja nuovargio, irzlumo, baimės, nepasitenkinimo pojūčius, kuriuos dažnas medikas, dirbantis šio karo „fronto“ linijoje pajunta ir išseko.

„Pavasarį ne kartą aplankė mintis, kad kol pandemija pasiekė Lietuvą, spėjome pasiruošti tiek fiziškai, tiek morališkai. Baimės tikrai buvo visų širdyse ir mintyse, tačiau lovų stacionare ar reanimacijos skyriuose visiems užteko, nė vienam iš mūsų nereikėjo priimti paties sunkiausio sprendimo – rinktis, kurį pacientą gelbėti, o kuriam padėti jau nebegalėsime“, – teigė L. Jančorienė.

Auga įtampa tiek visuomenėje, tiek medikų bendruomenėje

Infekcinių ligų centro vadovė pasakojo, kad šiuo metu situacija yra žymiai sudėtingesnė, kaip užsikrėtusiųjų skaičius, taip ir įtampa auga tiek visuomenėje, tiek medikų bendruomenėje.

„Situacija ypač pasikeitė per paskutines savaites, kuomet sprendimai visų lygių administracijų (SAM, Vilniaus miesto savivaldybės, organizuojančių ir atraminių ligonių administracijų) turėjo būti priimti labai greitai. Kai užsipildo visos infekcinių ligų padalinio lovos, skirtos COVID-19 infekcijai gydyti, kai pilnos visos stebėjimo izoliacinės palatos, o ligoninės Priėmimo skyriuje dūstančiam pacientui parą laiko tenka laukti vietos stacionare ir tokių pacientų skaičius auga valandomis, o vietų su deguonies prieiga kituose ligoninės skyriuose yra ribotai, visų mūsų įtampą jau net sunku pamatuoti.

Per pastarąsias dienas organizuojančios ligoninės administracijai sprendimus teko priimti nedelsiant, net ir nujaučiant nepasitenkinimo, priekaištų ar net pykčio proveržį. Suprantama, jog bet koks pokytis – bet kurios specialybės gydytojo, ne infekcinių ligų specialisto įtraukimas, kito ligoninės skyriaus perkvalifikavimas – normaliu laiku prasidėtų nuo diskusijų ir aptarimų, nuo medikų paruošimo, mokymų. Net jei kartais jaučiame, kad pritrūko laiko bendriems susitarimams, mes pasirinkome tokį gyvenimo kelią, kur žmogaus gyvybė, jo sveikata – didžiausia vertybė, už kurią kaunamės net būdami labai pavargę, kartais jausdami nusivylimą, gal net neteisybės jausmą, norą priešintis. Tai suprantama, labai žmogiška. Klaidų buvo ir neabejotinai bus, gal ne visi įvairaus lygio sprendimų priėmėjų sprendimai bus teisingi, vis dažniau gali pritrūkti laiko pokalbiams, diskusijoms, kompromisams rasti. Tačiau dabar mūsų visų pareiga gelbėti žmonių gyvybes“, – teigė L. Jančorienė.