Ar tikrai dėl pareigūnų veiksmų nusikaltėliui buvo sudaryta galimybė dar kartą pasprukti iš įkalinimo įstaigos, šiuo metu aiškinasi Kalėjimų departamentas ir Marijampolės pataisos namai, kuriuose esančioje atvirojoje kolonijoje kalėjo ir iš jos vėl paspruko D. Gasparanecas.
Atlikti tarnybinį patikrinimą bausmių vykdymo sistemos pareigūnams nurodė Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis. Jis neslėpė, kad buvo nustebintas, kai sužinojo, jog ką tik sulaikytas ir į įkalinimo įstaigą pristatytas nuteistasis vėl iš jos neteisėtai pasišalino.
Manoma, kad tokia situacija susiklostė dėl to, jog D. Gasparanecas nebuvo uždarytas į izoliatorių – dėl įvykdyto drausmės taisyklių pažeidimo nuteistajam galėjo būti skirtas įkalinimas iki 30 parų. Bet pataisos namų pareigūnai tokia galimybe dėl neaiškių priežasčių taip ir nepasinaudojo, o D. Gasparanecui to ir tereikėjo.
Nesuspėjo net apklausti
Iš Marijampolės pataisos namų atvirosios kolonijos Vilniuje gyvenantis D. Gasparanecas pasišalino praėjusį ketvirtadienį. Jis iki šiol nerastas, todėl yra paskelbta jo paieška, o pareigūnai visų, ką nors žinančių apie bėglio galimą slapstymosi vietą, prašo pranešti Bendruoju pagalbos telefonu.
D. Gasparanecas Marijampolėje kalėjo atvirojoje kolonijoje, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas dėl vagystės, kai iš vieno sostinės viešbučio vestibiulio pavogė ant sienos kabojusį televizorių ir interneto skirstytuvą.
Teismas D. Gasparanecui buvo skyręs 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į Marijampolės pataisos namus nuteistasis buvo atvežtas spalio 14 d., o praėjus savaitei pasišalino iš atvirosios kolonijos. Nors apie bėglį Kalėjimų departamentas pranešė tą pačią dieną, tačiau D. Gasparanecas buvo surastas ir sulaikytas tik lapkričio 8 d. Kai pareigūnai nustatė, kad bėglys slepiasi viename bute sostinėje, atvyko šios informacijos patikrinti, bet D. Gasparanecas durų neatidarė, todėl į jį policijos pareigūnams teko veržtis jėga.
„Kadangi jis vėl pabėgo iš atvirosios kolonijos, mums net ir nepavyko sužinoti, kodėl jis buvo prieš tai pabėgęs ir ką visą tą laiką veikė laisvėje“, – Delfi.lt sakė ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras O. Martynaitis.
Prokuroras: situacija tikrai yra kuriozinė
Jo teigimu, susiklostė nekasdienė situacija, nes pareigūnai neužkirto kelio dar vienam nuteistojo pasišalinimui iš įkalinimo įstaigos.
„Tą pačią dieną nurodžiau atlikti tarnybinį patikrinimą ir išsiaiškinti aplinkybes, nesinorėtų, kad tokie atvejai pasikartotų“, – pažymėjo prokuroras.
Dar kartą pasišalinti iš atvirosios kolonijos D. Gasparanecui atsirado galimybė vos tik jis buvo sugrąžintas į Marijampolę – nors pareigūnai turėjo galimybę skirti nuobaudą ir bėglį uždaryti į drausmės grupę, tačiau tuo nepasinaudojo, o jį sugrąžino į tą patį būrį, kuriame jis gyvenimo iki pabėgimo. O D. Gasparanecas nieko nelaukė ir lapkričio 11 d. vėl pasišalino.
„Tenka pripažinti, kad situacija tikrai yra kuriozinė“, – neslėpė valstybės kaltintojas.
Dėl jo pasišalinimo buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Pasak prokuroro, baudžiamasis įstatymas už neteisėtą pasišalinimą iš įkalinimo įstaigos numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų.
„Nebuvo jokių požymių, kad jis galėtų pabėgti“, – sakė Z. Kunca.
Paspruko ir nuo policijos pareigūnų
Jau du kartus iš Marijampolės pataisos namų pasišalinęs D. Gasparanecas yra gerai žinomas ne tik bausmių vykdymo sistemos pareigūnams, bet ir Vilniaus policijos kriminalistams – dėl vagysčių, plėšimų ir kitų nusikaltimų ne kartą sostinės pareigūnams įkliuvęs nusikaltėlis taip pat yra pasprukęs ir nuo policininkų. Visa tai įvyko dar birželio 9-ąją, kai D. Gasparanecas buvo surastas ir sulaikytas jo draugės namuose, esančiuose Vaduvos g. Pareigūnai čia atliko kratą ir surado įkalčių, kurių ieškojo tirdami dviračių vagystę.
Bet patekti į butą jiems ne iš karto pavyko – nors namuose buvo ir D. Gasparanecas, ir jo draugė, tačiau jie pareigūnams durų neatidarė. Į namus kriminalistai pateko tik tuomet, kai buvo surasta D. Gasparaneco draugės motina, kuri ir atrakino buto duris.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad namuose nieko nebuvo, išskyrus šunis, todėl mus įleidusios buto šeimininkės paprašėme pažiūrėti, ar jos namuose yra kas nors iš žmonių, – vėliau per apklausą pasakojo viena policijos pareigūnė. – Moteris apžiūrėjo namus, bet nieko nerado, tačiau jai einant koridoriumi link kito kambario durų, netikėtai išėjo tik apatiniais drabužiais apsirengusi mergina. Tai buvo šeimininkės dukra, ji teisinosi, kad negirdėjo, kaip mes beldėmės į duris.“
Anot pareigūnės, mergina tikino, jog yra viena namuose, tačiau netrukus kitas pareigūnas kambaryje aptiko po lova pasislėpusį vyrą.
„Kai užėjau į kambarį, pamačiau, kaip stovi kolega ir kitas vyras, jo paklausiau, ar jis yra D. Gasparanecas, jis tik palinksėjo galvą, – pareigūnės teigimu, ieškomas vyras piktinosi, kad šie atėjo į svetimus namus, abejojo, ar kriminalistai turi teisinį pagrindą čia būti. – Mes paaiškinome, kad mus įsileido buto šeimininkė, o tada kolegos ėmė pildyti sulaikymo dokumentus.“
Kai dokumentai buvo užpildyti, pareigūnai juos perdavė D. Gasparanecui – vyras su jais ne tik susipažino, bet ir pasirašė. Anot kito pareigūno, ne tik sulaikymo, bet ir neatidėliotinos kratos, kurios metu buvo surasti ieškomi nusikaltimų įkalčiai, dokumentus.
Pasak pareigūnų, įtariamasis visą laiką sėdėjo ant lovos, buvo ramus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų bei nekėlė pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.
„Po kažkiek laiko iš kambario, kur buvo sulaikytas įtariamasis, išėjau ir jį palikau ten vieną, o netrukus išgirdau, kaip krito ir dužo daiktai – pamaniau, kad įvyko kažkokios grumtynės, todėl įbėgau į kambarį, kur turėjo būti įtariamasis, bet jo ten nebuvo“, – pareigūnas sakė, kad D. Gasparaneco nebuvo ir kitame kambaryje.
„Pribėgau prie lango, pro kur pabėgo įtariamasis, kol kolegos bėgo laiptine, bandžiau per langą pamatyti link kur išbėgo sulaikytas asmuo, o ir tuo pat metu žiūrėjau, kad nepasišalintų kitas bendrininkas, kuris taip pat buvo surastas šiame bute, pas jį buvo rastas uždraustas civilinėje apyvartoje turėti šaltasis ginklas, – pasakojimą tęsė pareigūnas. – Lauke buvusi liudininkė sušuko, kad žmogus nubėgo už namo, todėl kolegos nubėgo moters nurodyta kryptimi.“
Bet sugauti D. Gasparaneco pareigūnams iš karto nepavyko.
„Vykdant pabėgusio asmens paiešką vėliau nuvykome į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur medikus informavome, kad į juos gali kreiptis asmuo su vienos ar dviejų kojų traumomis, todėl prašėme apie tai informuoti, – kalbėjo policijos pareigūnė. – Vėliau per radijo stotį išgirdome pranešimą, kad greitoji medicinos pagalba veža pilietį su lūžusiomis kojomis, vėliau pasitvirtino, jog tai buvo pabėgęs D. Gasparanecas. Nuo to laiko ligoninėje buvo pradėtas sulaikytojo tolimesnis stebėjimas ir saugojimas.“
Garsusis bėglys: jie patys man davė šansą pabėgti
Tuo metu nuo pareigūnų pasprukęs ir jiems papildomų problemų pridaręs D. Gasparanecas taip ir negalėjo paaiškinti, kodėl iššoko iš antrojo daugiabučio aukšto.
„Jie patys man davė šansą pabėgti, nes visi išėjo iš kambario, todėl atsidariau langą ir iššokau“, – baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme vyras pareiškė, kad gailisi dėl tokio savo elgesio.
Už šį pabėgimą D. Gasparanecui teismas buvo skyręs 30 parų arešto bausmę.
Spalio 12 d. D. Gasparanecui įsiteisėjo dar vienas nuosprendis – jis buvo nuteistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kai Vilniaus autobusų stotyje užpuolė ir sužalojo apsaugos darbuotoją. Už šį nusikaltimą nuteistajam teismas buvo skyręs vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, nuteistasis galėjo sulaukti griežtesnės bausmės, tačiau jis sutiko su jam pareikštais kaltinimais, todėl jam skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė buvo trečdaliu sumažinta.
Bet ši bausmė dar nebuvo subendrinta su anksčiau teismo skirta bausme, kai jis dėl vagystės buvo uždarytas į atvirąją koloniją. Tai turėtų padaryti teismas, nagrinėsiantis D. Gasparaneco bylą dėl neteisėto pasišalinimo iš atvirosios kolonijos, todėl už įvykdytus nusikaltimus nuteistasis greičiausiai bus nuteistas griežtesne nei vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir jos atlikti bus pasiųstas į pataisos namus, iš kurių pasprukti yra gerokai sudėtingiau.
Pasišalinimai jau tampa kasdienybe
Nuo praėjusių metų liepos atvirosiose kolonijose yra įkalinami asmenys, kuriems teismas skiria iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, be to, į jas yra perkeliami ir nuteistieji, kuriems iki išėjimo į laisvę lieka metai, neatsižvelgiant į jų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dydį, elgesį bausmės atlikimo metu ar ankstesnių teistumų skaičių.
Bausmę atliekantys atvirosiose kolonijose asmenys turi teisę savarankiškai be apsaugos lankytis gydymo įstaigose, parduotuvėse, palikti pataisos namų teritoriją darbo arba darbo paieškos tikslais, naudotis mobiliaisiais telefonais.
Kad atvirosiose kolonijose bausmę atliekantys nuteistieji laisvai gali pasišalinti iš bausmės atlikimo vietos, patvirtina daugybė istorijų, apie kurias Kalėjimų departamentas praneša kiekvieną savaitę.
„Problemos yra sisteminės, reikalaujančios iš naujo įvertinti šią koncepciją“, – anksčiau buvo nurodę departamento pareigūnai.
Praėjusių metų gruodį Delfi.lt buvo paviešinęs nuteistųjų darytus vaizdo įrašus iš Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos – čia įkalinti nuteistieji svaiginosi narkotinėmis ir prichotropinėmis medžiagomis. Be to, tada taip pat paaiškėjo, kad atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji vyrai buvo įkalinti kartu su nuteistomis moterimis. Tiesa, ši tvarka jau pakeista ir moterys su vyrais kartu bausmės jau neatlieka.