Oslo konvencija, prie kurios prisijungusi ir Lietuva, draudžia naudoti, gabenti, gaminti, sandėliuoti kasetinius šaudmenis, kurie laikomi žalingi civiliams. Tačiau, KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo 2011 metų, kai Lietuva prisijungė prie konvencijos, aplinkybės ir grėsmių vertinimas pasikeitė iš esmės, saugumo aplinka pablogėjo, o karinės grėsmės Lietuvai išaugo.

KAM, su ministru Arvydu Anušausku priešakyje, kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Seimo komitetų pirmininkus Lauryną Kasčiūną ir Žygimantą Pavilionį, ir užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, ir rašte išdėstė argumentus, kurie pagrįstų poreikį Lietuvai naudoti kasetinius šaudmenis ir išstoti iš Oslo konvencijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (32)