Iš kariuomenės dezertyravo net du kartus: po to, ką patyriau, nebegalėjau ten daugiau būti

Po privalomosios 9 mėnesius trunkančios pradinės karo tarnybos Lietuvai tarnauti prisiekęs ir profesinę karo tarnybą pasirinkęs kėdainiškis Matas R. suprato, kad padarė didelę klaidą – tai, ką matė anksčiau, nė kiek neprilygo tam, su kuo susidūrė savo gyvenimą susiejęs su kariuomene.

„Nemačiau kitos išeities, neatlaikiau įtampos“, – prisipažino baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras.

Šiandien Matas R. jau netarnauja kariuomenėje – su ja turėjo atsisveikinti dėl to, kad net du kartus dezertyravo ir neatvyko į tarnybos vietą.

Neįtikėtina, bet tuo metu, kai dezertyravusio kario nebuvo tarnyboje, jam ir toliau buvo mokamas atlyginimas ir maistpinigiai – daugiau kaip 1,3 tūkst. Eur susigrąžinti iš Mato R. Lietuvos kariuomenė galėjo tik teismui išnagrinėjus kariui iškeltą baudžiamąją bylą dėl dezertyravimo.

Už tai, kad du kartus dezertyravo iš kariuomenės, Matui R. buvo skirta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė. Tiesa, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams – šiuo laikotarpiu nuteistasis įpareigotas tęsti darbą, o jo netekus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, vyrui taip pat uždrausta išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

„Mato R. asmenybė, jo teistumo nebuvimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų, leidžia manyti, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą“, – pažymėjo teisėja Lina Šafronienė.

Baudžiamojon atsakomybėn Matas R. buvo patrauktas po to, kai jis du kartus ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui neatvyko į tarnybos vietą – nustatyta, kad darbo vietoje jis nepasirodė nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. sausio 14 d. bei nuo 2022 m. sausio 19 d. iki vasario 1 d.

Matas R. tarnavo Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ generolo Romualdo Giedraičio Artilerijos batalione, esančiame Jonavos rajone, Rukloje.

Ugnies skyriaus užtaisytojo pareigose tarnavęs vyras apie neatvykimą nepranešė tarnybos vadovams, o jeigu pranešdavo, tai nurodydavo, jog serga, nors tai ne visuomet buvo tiesa.

Kodėl dezertyravo iš kariuomenės, nors sprendimą tęsti tarnybą profesinėje karo tarnyboje priėmė savarankiškai, Matas R. kalbėjo labai abstrakčiai.

Apklaustas teisme jis aiškino, kad tarnybą Rukloje pradėjo dar praėjusių metų birželį.

„Prieš tai buvau atlikęs privalomąją 9 mėnesių trukmės pradinę karo tarnybą – tarnauti labai patiko, todėl pasilikau profesinėje karo tarnyboje, – kalbėjo jis. – Atėjęs dirbti į profesinę karo tarnybą pamačiau kitokį kolektyvą, pajutau negerą psichologinį klimatą, nuolat jaučiau spaudimą, bendrą viso kolektyvo prieš mane nusistatymą. Todėl ir neatvykau į tarnybą, buvau nušalintas nuo pareigų į rezervą.“

Kad blogai jautėsi tarnyboje, Matas R. teigė sakęs savo vadui, tačiau palaikymo nesulaukė.

„Jis pasakė, kad reikia priprasti“, – aiškino dabar jau buvęs jaunesnysis eilinis.

Jis taip pat pažymėjo, kad profesinės karo tarnybos metu buvo „labai užsikrovęs darbais“, be to, esą dar buvo siunčiamas už kitus karius atlikti jiems priklausančius darbus.

„Nemačiau kitos išeities, neatlaikiau įtampos, o bandomasis laikotarpis jau buvo praėjęs, todėl negalėjau nutraukti darbo santykių“, – teisinosi kėdainiškis.

Teisme jis taip pat pabrėžė, kad neatvykimo į tarnybą laikotarpiu sirgo, turėjo medikų išduotą nedarbingumo pažymėjimą.

Kodėl Matas R. be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybos vietą, negalėjo paaiškinti ir kario vadovai. Vienas jų pažymėjo, kad dezertyravęs karys buvo nekonfliktiškas, ramus ir pareigingas bei gabus teoriniams mokslams.

„Jis buvo drausmingas, bendravimo problemų neturėjo“, – pažymėjo vienas Mato R. vadų.