Įsikibo valdžios
Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė Eglė Murauskaitė Žinių radijo eteryje teigė, jog bet kokie kiti galimi lyderiai buvo nuosekliai eliminuojami.
„Sprendimas turbūt nieko nenustebino, jau buvo laukiama jo. Ir pačio Xi Jinpingo politika pastaruosius keletą metų koncentravosi ties vidaus politikos aljansų stiprinimu. (…) Nuosekliai buvo eliminuojami bet kokie galimi sekantys lyderiai. (…) Tai toks kaip ir išvalytas laukas, tai savaime didelių permainų neatnešė.
Bet istoriškai žiūrint – permaina yra tokia, politinio biuro lyderis siekia valdžios kaip ir iki gyvos galvos ir autoritarinės pozicijos stiprėja“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė E. Murauskaitė.
Ji laidoje teigė, kad įdomu buvo stebėti, kad ankstesnis lyderis net nesulaukė kongreso pabaigos išvyko.
„Tai tikrai yra signalai, kad Xi Jinpingas koncentruoja valdžią aplink save. Ir bet kokie galimi konkurentai arba pasitraukia patys susipratę, arba yra patraukiami.
Užtvirtinus pozicijas namuose nebent galima agresyvesnės užsienio politikos laukti“, – sakė Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė.
Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertas Raigirdas Boruta dėmesį atkreipė į tai, kad Xi Jinpingo komanda ir partijos nuolatinis komitetas demonstruoja lojalių žmonių atsirinkimą. O tai, anot pašnekovo, rodo, kad Xi Jinpinas įsikibo į valdžią.
„Pats Xi Jinpingo perrinkimas buvo tikėtas, tai tikrai nenustebino. Manau, kad Kinijos analitikų pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į tai, kaip atrodys nauja politinio biuro sudėtis, tiek apie galingiausią partijos organą – nuolatinį komitetą, kuriame yra 7 žmonės. Po šių rinkimų, žvelgiant į pačią sudėtį, (…) galima sakyti, kad išsipildė vienas iš blogiausių scenarijų, kalbant apie tai, kad Xi Jinpingas labai tvirtai įsikibo į valdžią. Ir nuolatiniame komitete, manau, galima tikrai pagrįstai sakyti, kad visi yra daug ar mažiau lojalūs asmenys, turintys asmeninių, darbinių ryšių“, – tikino ekspertas.
Jo teigimu, žvelgiant į kai kurių narių kompetenciją, kyla pagrįstas klausimas – kaip jie atsidūrė nuolatinio komiteto sudėtyje.
„Tai parodo, kad vienas iš pagrindinių kriterijų buvo lojalumas, norint patekti į aukščiausią valdžios organą“, – sakė R. Boruta.
Net ir politinis biuras, kurį sudaro 24 žmonės, naujoje jo sudėtyje neliko nė vienos moters.
„Bet ir pačiame nuolatiniame komitete nėra buvusios moters narės“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė R. Boruta.
Kokią Kinija matysime?
Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė E. Murauskaitė teigė, jog stebimas palaipsnis perėjimas nuo Xi Jinpingo politikos, pagrįstos ekonomine gerove, į ekonomikos nuosmukį.
„Taivanas atsidūrė pačiame jo politikos smaigalyje. Ir tai buvo patvirtinta dokumentuose partijos susirinkimo – susivienijimas yra akcentuojamas. Jei JAV analitikai anksčiau galvojo, kad yra tikimybė, jog Kinija galėtų sukaupti pakankamą karinę galią ir 5 metų bėgyje imtis kažkokių veiksmų, tai dabar prognozės remiasi nebe kada galia būtų sutelkta pakankama, bet į intencijas.
Ir šis dalykas pagreitėjo. Daug yra spekuliacijų, kad metų ar dvejų metų bėgyje gali būti imtasi kažkokių karinių veiksmų“, – sakė Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė.
E. Murauskaitė sakė, jog atrodo, kad Kinijos noras naudoti karinę galią stiprėja.
„Atrodydavo visada, kad Kinija yra linkusi kiek tik yra įmanoma ne kariniais svertais žaisti, tų svertų nemažai jau buvo panaudota. Netgi prieš tą kongresą mes matėme agresyvėjančias būtent karines žinutes.
Iš vienos pusės JAV buvo politiniai teiginiai, kurie vis atviriau palaikė Taivaną šiais metais. Tai vis susilaukdavo atgarsio žiniasklaidoje. Žinoma, tada sekė Nancy Pelosi vizitas ir matėme tikrai labai agresyvias karines pratybas“, – priminė Žinių radijo pašnekovė.
Ji laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi įžvalgomis, jog Kinija stebi ir vakarų reakciją į karą Ukrainoje.
„Ir jei JAV galbūt būtų pajėgi kautis dviem frontais, tai Europa kažin ar yra pajėgi. Ir jeigu įvyktų kažkokie didesni nebūtinai net karinė agresija, bet jei atsirastų poreikis stiprinti sankcijas Kinijai, tai jai sankcijų poveikis, tikėtina, būtų daug mažesnis nei Rusijai. Nes visai kiti ekonominiai pajėgumai savo šalies viduje“, – svarstė E. Murauskaitė.
RESC analitikas R. Boruta teigė, jog Xi Jinpingo rankos yra visiškai atrištos.
„Ir kylančios Kinijos politikos žvaigždės, kurios turėjo tokią nepriklausomą galios bazę, jiems didžiąja dalimi yra užkirstas kelias toliau tobulėti. Tai rodo, kad Kinija bus vedama didžiąja dalimi jo asmeninių ambicijų. Tad galime laukti dar labiau agresyvesnės užsienio politikos“, – prognozavo jis.
Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė E. Murauskaitė laidoje teigė, jog nuogąstavimai dėl didesnio Kinijos spaudimo Taivanui nėra nepagrįsti.
„Tik neaišku, ar tai bus pagrinde per karines, ar ne karines priemones. Bet kad tas spaudimas auga yra faktas ir labai stipriai. Manau, kad bus įdomu sekti Kinijos ir Rusijos santykių vystymąsi“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė pašnekovė E. Murauskaitė.
