Iš Širvintų tik ankstyvą rytą grįžusi pašnekovė sakė, kad savanoriai iki šiol gaudo paleistus šunis.
„Savanoriai jau išsiskirstė, visi šuniukai perimti, tiesa, ne visus mums pavyko rasti, dalis dar laksto palaidi, juos savanoriai bandys sugauti. Vakar perimta daugiau kaip 30 šunų į prieglaudų globą. Tas taškas po truputį uždaromas“, – sakė ji.
Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ komunikacijos vadovė teigė, kad ją nustebino vietos gyventojų neigiamas požiūris į savanorius.
„Kai važiavau, galvojau, kad sustos širdis pamačius gyvūnus, nes kai pamatai tokias sąlygas, sunku tvardytis, blaiviu protu suprasti, kaip taip galima. Labai nustebino žmonių elgesys – savanoriai tikrai atidavę visą širdį budėjo, laukė. Bet yra ir kita pusė – susirinkę kaimo bendruomenės žmonės labai užgauliai bendravo su savanoriais, kiekvieną išvedamą šunį palydėdavo plojimais, švilpimu“, – pasakojo ji.
Savanoriams teko susidurti ir su užgauliojimais.
„Atvažiuoji nuoširdžiai norėdamas padėti, bet yra baisu, nemalonu, nesmagu. Buvo ir savininko artimieji, kurie labai nepagarbiai ir nemaloniai bendravo. Drebančiomis rankomis bandai užsegti šuniui pavadį ir dar iš šono gauni užgauliojimų. Grįžau nusivylusi ir pačių žmonių elgesiu, atvirai pasakius, nesitikėjau, kad žmonės gali būti tokie bjaurūs“, – laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo D. Makarovaitė.
Ji teigė, kad šis savanoriškas judėjimas gali padaryti įtakos nelegaliems veikėjams.
„Mes jau visi pastebėjome, kad tai nėra pavieniai daugintojai, tai – visas tinklas, jie tarpusavyje mainosi šunimis, juos keičia, gavę informaciją, kad atvažiuoja tikrinti, šunis išveža. Aš raginu žmones išlikti blaivaus proto ir sistemingai bandyti veikti, iš visų pusių spausti visus nelegalius veikėjus“, – kalbėjo gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ komunikacijos vadovė.
Pašnekovė ragino visus elgtis sistemingai, sveikino iniciatyvas sujungti visas prieglaudas į vieną bendrą tinklą.
„Truputį buvo kilęs balaganas. Gyvūnai paimti ir išgelbėti, bet iš kur jie paimti, kam priklauso, neaišku. Žinote, kai labai nori išgelbėti, nepagalvoji apie visą procesą, kas bus toliau. Nes realiai tu atlaisvini patalpas, bet nesi užtikrintas – gal ten atkeliaus naujų gyvūnų“, – laidoje „Delfi rytas“ nuogąstavimais dalijosi ji.
D. Makarovaitė teigė, kad visuomenė šiuo metu yra pakankamai sąmoninga padaryti pokytį.
„Tikrai tai daug metų vyksta, mes daug metų apie tai kalbame, prašome pagalbos. Galbūt čia buvo institucijų neveiksnumas, rankos surištos – savavališkai mes negalėjome ateiti ir šuns pasiimti. Manau, kad dabartinė visuomenė yra pakankamai sąmoninga reikalauti to“, – antradienio rytą kalbėjo pašnekovė.
„Labai keista, kad užteko vieno šuns“, – kalbėjo D. Makarovaitė.
Pašnekovė pasakojo, kad kol yra paklausa, tol bus ir pasiūla. Ji ragino atsisakyti klišių, kad šuo su dokumentais skirtas tik parodoms.
Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ komunikacijos vadovė teigė, kad, perkant pigesnį šunį be dokumentų, įmanoma kartu „nusipirkti“ ir šuns elgesio, sveikatos problemų. Be to, pasitaiko, kad nelegaliai veisiantieji parduoda net ne tos veislės šunį.
„Mes tikrai turime tokių istorijų, kad žmonės perka taksą, bet užauga rotveileris“, – apie šunų pirkimą be dokumentų sakė pašnekovė.
D. Makarovaitė tikėjosi, kad baudos už tokį elgesį su gyvūnais taps adekvačios.
„Labai tikiuosi, kad tokie veiksmai nutrūks, tai bus sustabdyta. Taip pat tikiuosi, kad tai paskatins institucijas veikti, bendradarbiauti, užtikrinti gyvūnų gyvenimo kokybę, jų laikiną globą. Dabar labai padeda žiniasklaida, visuomenės susidomėjimas duoda spyrį pajudėti. Kitas dalykas – adekvačios bausmės turėtų būti. Atvirai sakant, tu gauni tokią baudą, kurią sumokėti gali pardavęs vieną šuniuką, – jie uždirba daug, bet išleidžia mažai“, – laidoje kalbėjo pašnekovė.