Iš kur Lietuvai gauti papildomus 7 milijardus eurų gynybai: įvertino realistiškiausius variantus

Patekus į naują, pakitusią realybę žmogaus protas negali prisitaikyti, o mąstymo šablonai pasikeisti akimirksniu. Visgi, kuomet pasaulio realijos ima „badyti akis“ net nenuovokiausiems, būtina priimti greitus ir neatidėliotinus sprendimus. Svarbu, kad tie sprendimai būtų gerai pasverti ir paskaičiuoti. Šiuo atveju – finansiniai valstybės gynybos sprendimai. Skeptikai gali bambėti, kad nuo 2008-ųjų, kuomet Rusija užpuolė Sakartvelą, ar bent nuo 2014-ųjų Krymo ir Donbaso atplėšimo nuo Ukrainos, reikėjo matyti ir suprasti, kad Rusijos didžiavalstybinis šovinizmas apsukų mažinti nesiruošia, bet... dramatizmas, savigaila ar kaltininkų paieška dėl praeityje neskirto dėmesio savo paties gynybai nesiūlo jokio sprendimo. Nebent stagnaciją, o pastaroji gali baigtis liūdnai šaliai pavadinimu „Lietuvos Respublika“.

Kaip per vieną naktį pasiruošti „valstybės gynybos egzaminui“, kuomet visą „semestrą“ „miegojome ramiai“ ir tikėjome, kad reikalui esant „gausime nusirašyti iš viską mokančio NATO“? Aliuziją į atsipalaidavusį, tačiau pradedantį panikuoti studentą, manau, supratote. Papildoma bėda, kad karas Ukrainoje pademonstravo gynybos biudžetų, kritinių atsargų, ginkluotės sistemų ir jų turimų kiekių svarbą, o praktiškai visos NATO šalys pamatė, kad jų įsivaizduotas pasiruošimas „totalaus karo egzaminui“ gali būti nepakankamas. Tačiau grįžkime prie Lietuvos – iš kur mums gauti papildomų pinigų gynybai?