14 migrantų, tarp kurių – 6 mažamečiai, Varėnos rajono miškuose buvo aptikti lapkričio 30 dieną. Pasieniečiai juos nuvežė į užkardą, pamaitino, iškvietė medikus, leido pernakvoti ir sušilti. Tačiau kitą dieną migrantai pėsčiomis iškeliavo atgal į Baltarusiją.
Šis įvykis iki šiol kelia ginčus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai tikina, kad ruošėsi išstumti tik vyrus, o mamas su vaikais įleisti dėl humanitarinių priežasčių. Tačiau patys migrantai atsisakė tokio pasiūlymo ir nusprendė visi kartu grįžti atgal iš kur atėję.
Migrantus šantažavo
Su migrantais ryšį palaikę nevyriausybininkai kalba kitaip – esą atvykėliai tikrai ne savo norų minusinėje temperatūroje iškeliavo atgal. Komiteto posėdyje atskleista, kad išėję migrantai dar 6 valandas buvo netoli sienos, kol galiausiai patraukė į Baltarusijos gilumą.
„Į Baltarusiją jie išėjo labai vėlai ir sušalę, jie paėmė nesąžiningą taksistą, kuris nuvežęs į Minską juos šantažavo, kad neįduotų milicijai, ėjo kalba apie didelę išpirką“, – kas po to nutiko migrantams, pasakojo „Sienos“ grupės atstovas Mantautas, nuo pat dramos pradžios palaikęs ryšį su šia grupe.
Grupėje buvo dvi kurdų šeimos bei dvi somalietės seserys, viena jų - nepilnametė. Pastarosios šiuo metu yra priverstos slapstytis Minske.
„Joms pasibaigusios vizos, jos slapstosi nuo milicijos, nebegali grįžti net namo. Bet jos sveikos. Tai šiokia tokia gera naujiena“, – sakė jis.
Dar daugiau detalių apie šeimą pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Ilma Skuodienė, kurios specialistės vertino vaikų būklę.
„Jie 5 naktis praleido, buvo stumdomi tarp Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos pasienių. Buvo sunku gyventi, kai kurias naktis kūrė laužą. Jų tikslas, kad sūnui būtų suteiktas gydymas, turi problemų dėl akies. Vyras paaiškino, kad prieglobsčio neprašė, nes nesuprato, kurioje šalyje yra. Vaikai sakė, kad buvo šalta, miške negalėjo miegoti, kad maisto labai mažai“, – pasakojo ji.
Pasak I. Skuodienės, specialistai įvertino, kad tėvai rūpinasi vaikais, o mažyliai jaučiasi mylimi, laimingi, neatrodė pavargę. Po tokio įvertinimo galutinis sprendimas, ką daryti su migrantais, buvo paliktas pasieniečiams.
V. Dmitrijevas pasakojo, kad migrantais buvo tinkamai pasirūpinta, jiems net pasiūlyta galimybė per Lietuvą grįžti atgal į tėvynę, tačiau jie tą padaryti atsisakė.
„Tokios sąlygos buvo aptartos, kaip ir įleidimo į Lietuvą, tas asmenims netiko. Savo paaiškinimuose jie nurodė, kad jų tikslas yra kita Europos Sąjungos valstybė, ne Lietuva, – pasakojo viceministras, o paklaustas, kodėl pasiūlymas saugiai grįžti į tėvyne iš Lietuvos nesiūlomas visiems atvykėliams, paaiškino. – Įsivaizduokime, kad turėsime užtikrinti, kad tie asmenys tuo metu, kai jau bus įleisti į Lietuvą, jie visada turi galimybę persigalvoti ir jų sutikimas grįžti į kilmės šalį pasienio ruože gali virsti į tai, kad jie to atsisakys. Tada turėsime klausimų su jų apgyvendinimu, švietimu ir integracija.“
Situacija kelia susirūpinimą
Lietuva iki šiol atstumia mažamečius, kurie yra lydimi tėvų. Visgi VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas sakė, kad bandymų su vaikais patekti į šalį per kelis mėnesius fiksuoti vienetai.
Seimo narys Vytautas Bakas kėlė klausimą, kas būtų atsakingas tuo atveju, jei šaltyje išstumti žmonės mirtų miškuose.
„Jeigu tie žmonės, tarkime vaikas, mirtų, tas sprendimas būtų vertinamas per teisinės atsakomybės prizmę. Pasieniečiai, kuriems duodami tokie nurodymai, yra tarsi pakišami, motyvuojant, kad jie yra profesionalūs, kaip sako politikai. Bet politikai bus nuošalyje, jei atsiras konkretus atvejis. Ir tokių pažeidimų senatys yra labai ilgos“, – kalbėjo V. Bakas ir klausė, kas konkrečiai priima sprendimą atstumiant žmones.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas į tai atsakė, kad priimant apgręžimo sprendimą priima pasieniečiai, vadovaudamiesi operacijos vadovo sprendimu.
Į visą diskusiją sureagavęs UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto vadovas Vaidotas Ilgius priminė, kad tiek jo atstovaujama organizacija, tiek Jungtinių Tautų agentūros akcentuoja, kad vaikai neturėtų būti atstumiami, visiškai nepaisant to, kokia lauke yra temperatūra.
„Akivaizdu, kad situacija, ar miške, ar Minske yra pavojinga tapti prekybos žmonėmis auka ir įvairios kitos situacijos, kur vaiko interesai nebūtų tenkinami geriausiu įmanomu būdu, todėl reiktų galvoti apie kitus sprendimus“, – sakė jis ir pridūrė, kad jeigu baiminamasi dėl per didelio migrantų srauto, reiktų kreiptis pagalbos į humanitarines organizacijas, kurios tokius prašymus tikrai svarstytų.
Nors pasieniečiai tvirtina, kad migrantai sutiko išeiti taikiai, per posėdį nevyriausybininkai piešė kitokį įvykių scenarijų.
„Bent 5 valandas tie asmenys buvo Lietuvoje, kai buvo išstumti į Baltarusiją, jie maldavo, prašė jų neišstumti, siuntė įrašus, jie sakė, kad nenori į Baltarusiją“, – sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė Goda Jurevičiūtė.