Kaip teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus majoras Jurgis Norvaiša, šiuo metu Lietuvoje liko tik vokiečių brigados vadovavimo elemento kariai, kurie į Lietuvą atvyko dar rugsėjo pradžioje.
„Šiuo metu baiginėjasi pratybos, kurios Lietuvoje vyko nuo spalio 4 d. iki 14 d. Tų pratybų metu Lietuvoje lankėsi tiek brigados vadas, tiek bataliono, kuris konkrečiai dalyvavo pratybose, vadas“, – Eltai nurodė J. Norvaiša.
„Pagal šiuo metu esamus sprendimus Lietuvoje nėra dislokuota visa brigada. Buvo dislokuotas vienas iš maždaug 4-6 batalionų – tik dalis brigados“, – priminė J. Norvaiša ir pažymėjo, kad Lietuvoje liko anksčiau dislokuoti vadovavimo elemento kariai.
„Brigados smegenys (štabas – ELTA) visą laiką būna Lietuvoje, o padaliniai atvyksta pagal suplanuotą pratybų planą. Ir brigados vadas, kadangi jo vienetai yra tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, jis pagal poreikį dalyvauja karinių rengimų pratybose tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje“, – aiškino jis.
„Brigados vadas organizuoja veiklą tiek Lietuvoje, tiek ir Vokietijoje“, – pridūrė J. Norvaiša.
Kariuomenės atstovo teigimu, brigados vado išvykimas yra „kasdieninė rutininė veikla“.
„Kai vyko pratybos, kuriose dalyvavo ir mūsų, ir Vokietijos pajėgos, tai tuo metu buvo svarbus brigados kovinio rengimo ciklas, todėl ir brigados vadas buvo Lietuvoje. Pratybos baigėsi, vadas išvyko, bet vadovavimo pajėgos, brigados smegenys lieka Lietuvoje ir planuoja kitas pratybas“, – kalbėjo kariuomenės atstovas.
ELTA primena, kad Vokietijos kariuomenės 41-sios brigados priešakinis valdymo elementas Lietuvoje dislokuojamas kaip atskiras vienetas dvišaliu Lietuvos bei Vokietijos sutarimu.
Vokietijos brigados priskyrimas Lietuvai yra NATO ilgojo laikotarpio gynybinės pozicijos dalis – ateityje yra siekiama išvystyti kuo glaudesnius NATO kariuomenių ryšius ir turėti integruotus gynybos planus.
Dėl brigados dislokavimo greičio Lietuvoje kilo diskusija: kritikuotas A. Anušauskas
Šeštadienį Rukloje lankantis Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Vis tik, ministro pritarimas viešojoje erdvėje sukėlė nepasipiktinimą. Konservatorių bei ekspertų teigimu, ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Reaguodamas į situaciją, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, jog jo ir Vokietijos Kanclerio Olafo Scholzo susitarimas dėl vokiečių vadovaujamos brigados dislokavimo Lietuvoje yra galiojantis.
Tuo tarpu Vokietijos ambasadorius Matthias Son trečiadienį paskelbė viešą laišką, kuriame nurodė, kad jokių įsipareigojimų Vokietija nekeičia bei pažymėjo, kad brigada yra ten, kur yra jos vadovybė
„Praėjusį šeštadienį abiejų mūsų šalių gynybos ministrai atidarė priešakinio valdymo elementą. Paklauskite karinių ekspertų: brigada yra ten, kur yra jos vadovybė. Kviečiu tai pripažinti visus Lietuvos politikos veikėjus.“, – nurodoma laiške.