Tai sakoma ketvirtadienį Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti“. Už šį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pristatytą dokumentą ketvirtadienį vienbalsiai balsavo 108 Seimo nariai.
Rezoliuciją priėmę parlamentarai ragina ES valstybes nares kuo greičiau didinti gynybos sektoriaus gamybinius pajėgumus, kad būtų remiama Ukrainos pergalės strategija ir stiprinami NATO pajėgumai atgrasant Rusiją.
Lietuvos Seimas kviečia tarptautinę bendruomenę skubiai ir iš esmės padidinti politinę, ekonominę, finansinę, karinę, techninę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, siekiant padėti Ukrainai atgauti visišką visos jos tarptautiniu mastu pripažintos teritorijos kontrolę ir sėkmingai apsiginti nuo tolesnės Rusijos agresijos.
„Prioritetas šiuo metu yra karinė pagalba, ypač Ukrainos vyriausybės nurodytose srityse. (...), delsimas teikti pagalbą Ukrainai yra palankus Rusijai ir ilgina karą, o šio delsimo kaina – nekaltų ukrainiečių gyvybės“, – sakoma dokumente.
Seimas taip pat ragina panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos atstatymui ir kompensacijoms nuo Rusijos agresijos nukentėjusiems asmenims.
Siūlo išplėsti sankcijas Rusijai
Lietuvos Seimas savo rezoliucijoje ragina išplėsti iki šiol ES, JAV, Kanados ir kitų tarptautinės bendruomenės narių taikytas sankcijas Rusijai. Siūloma kuo skubiau priimti sprendimus dėl ribojimų nustatymo Rusijos civilinės branduolinės energetikos, suskystintų gamtinių dujų ir metalų sektoriams. Rezoliucijos autoriai ragina išplėsti aukštųjų technologijų ir strateginių prekių eksporto į Rusiją draudimą, panaikinant esamas išimtis tokių prekių eksportui į Rusiją.
Rezoliucijoje siūloma sankcijas nukreipti „į valstybes, asmenis ir subjektus, kurių veikla tiesiogiai ar netiesiogiai remia Rusijos gynybos sektorių ir padeda Rusijai apeiti ES sankcijas“.
„Taip pat reikalingi ES bendri sprendimai, siekiant apriboti Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio ir pašarų produkcijos įvežimą į Europos Sąjungą“, – sakoma Seimo rezoliucijoje.
Lietuvos parlamentarai ragina griežčiau ir veiksmingiau vykdyti sankcijų politiką, užkirsti kelią bet kokioms sankcijų vengimo galimybėms ir tirti jau įvykusius sankcijų apėjimo atvejus.
Lietuvos Seimas nepripažįsta Rusijos rengiamų rinkimų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose
2024 m. kovo 17 d. vyksiantys Rusijos prezidento rinkimai, kaip ir bet kokie kiti rinkimai, kuriuos Rusija rengia Rusijos laikinai okupuotose ir neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, anot Seimo rezoliucijos, yra „šiurkštus tarptautinės teisės, įskaitant JT Chartiją, ir Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimas“.
Lietuvos Seimas deklaruoja, kad nepripažįsta tokių rinkimų laikinai okupuotose ir neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose rengimo ar jų rezultatų.
„Vadinamieji rinkimai Rusijoje nėra nei laisvi, nei teisėti, jie vykdomi visiškai sunaikinus opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą, be tarptautinių stebėtojų, pažeidžiant tarptautinę teisę, todėl neturi jokio legitimumo bei demokratinio pagrįstumo“, – sakoma rezoliucijoje.
Šiuo dokumentu Seimas taip pat griežtai smerkia neteisėtą ir priverstinį Ukrainos vaikų perkėlimą į Rusiją ir Baltarusiją, kuriuo šios šalys pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir vykdo karo nusikaltimus bei genocidą.
Lietuvos parlamentarai dar kartą deklaruoja, kad laiko Ukrainą Europos ir euroatlantinės šeimos dalimi ir remia jos būsimas narystes ES ir NATO.
Rezoliucija „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti“, kurią parėmė valdančiųjų ir opozicinių frakcijų atstovai, priimta šiemet minint dešimtąsias 2014 m. Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą metines ir antrąsias plataus masto Rusijos neteisėtos invazijos į Ukrainą, kurią remia ir dalyvauja Baltarusija, metines.