Po klasioko „išdaigos“ – stuburo slankstelio lūžis
Vienoje Kauno apskrities progimnazijų vasario pradžioje įvykusi nelaimė sujaukė dviejų moksleivių gyvenimus. Vienas iš vaikų, kuris progimnazijoje buvo apibūdinamas kaip pareigingas, atsakingas ir gerai besimokantis, šiuo metu vis dar gydosi lūžusį stuburo slankstelį, laukia eilinės medikų apžiūros ir mažiausiai dviejų reabilitacijos kursų. Kito, tą pačią klasę lankančio, judriu ir kartais tiesiog nenustygstančiu vadinamo vaiko mama gyvena nuolat bijodama, kad jai teks atlyginti sūnaus padarytą žalą.
Šios istorijos veikėjai – mažamečiai, tad, siekiant apsaugoti jų interesus, nei vaikų vardų, nei progimnazijos, kurią jie lanko, minėti negalime. Taip pat nepateikiame ir kitų duomenų, galinčių atskleisti jų tapatybes.
„Išleidi į mokyklą sveiką vaiką, o pasiimi suluošintą. Nors nelaimė nutiko pamokos metu, mano sūnui buvo sulaužytas stuburas, mokykla kratosi atsakomybės“, – neslėpdama emocijų portalui „Delfi“ sakė vieną Kauno apskrities progimnazijų lankančio vaiko mama Kristina (vardas pakeistas).
Nelaimė, pakeitusi dviejų šeimų gyvenimus, įvyko kūno kultūros pamokoje. Kristinos sūnus kartu su keliais mokiniais, negavę užduočių iš mokytojo, sėdėjo ant sporto salės įrenginio – vadinamojo gimnastikos „ožio“, o klasės draugas kelis kartus bandė nutraukti jo batus ir stipriau timptelėjęs už kojos nuvertė žemėn.
Berniukas vėliau mamai pasakojo kritęs ant nugaros ir pajutęs siaubingą skausmą. Vaikas dar nesuvokė, jog šis nevykęs klasioko pokštas – tik baisių kančių pradžia. Medikams nustačius, jog krentant nugara ant žemės lūžo stuburo slankstelis, vaiko laukė ilgas gydymasis gulint lovoje, iki šiol neaišku, kokias pasekmes ši trauma turės ateityje.
Greitosios pagalbos mokytojas nekvietė, nugarą patepė tepalu
„Prisimenu momentą, kai sulaukiau sūnaus skambučio. Jis labai verkė, aš negalėjau suprasti man sakomų žodžių. Taip verkiančio sūnaus dar nebuvau girdėjusi“, – portalui „Delfi“ pasakojo moksleivio mama.
Taip ir nesupratusi, kas tiksliai nutiko, moteris sėdo į automobilį ir nuskubėjo į mokyklą. Kristina prisimena: pamatė verkiantį sūnų – šis su kuprine ant pečių stovėjo atsirėmęs į sieną, šalia buvo kūno kultūros mokytojas.
Anot moters, išsigandęs pedagogas negalėjo tiksliai paaiškinti, kas nutiko sūnui. Ji tik išgirdusi, kad moksleivis pamokos metu stipriai užsigavo nugarą.
„Įsivaizduokite, mokytojas, kurio pamokos metu įvyko ši nelaimė, matydamas, kokį skausmą kenčia mano sūnus, net nesiteikė kviesti greitosios pagalbos. Jis pasodino sūnų, patepė nugarą kažkokiu tepalu, uždėjo ant pečių kuprinę. Juk buvo akivaizdu, jog mano sūnus patyrė stuburo traumą, o tokios būklės žmogaus net judinti negalima“, – pedagogo elgesiu stebėjosi mokinio mama.
Kristina kartu su sūnumi nuvyko į Kauno klinikas, kur berniuką ištyrę specialistai pranešė kraupią žinią. Lūžęs penktasis stuburo slankstelis ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jo dalys nepažeidė nugaros smegenų. Antraip mažametis negalėtų vaikščioti, visą likusį gyvenimą praleistų prikaustytas prie lovos ar neįgaliojo vežimėlio.
Pribloškė žinia apie tai, kas vyksta pamokose
Kauno klinikų palatoje moksleivis gulėdamas praleido nemažai laiko. Paskui teko vykti į reabilitacijos įstaigą, tad mažametis iš lovos nesikėlė ilgiau nei mėnesį. Visą šį laiką jį prižiūrėjo mama, vyrui palikusi mokyklos dar nelankantį kitą vaiką.
Šis išsiskyrimas bei nuolatinė vyresniojo sūnaus globa moteriai tapo tikru išbandymu. Tačiau ji pripažino nesitikėjusi, kad teks susidurti su atsakomybės kratymusi, o ieškant teisybės – kreiptis į advokatus.
Kristina prisiminė: netrukus po nelaimės susisiekė su kitų moksleivių tėvais, kurie apie šį incidentą dar nieko nežinojo. Pranešus, kas įvyko pamokos metu, Kristina sulaukė mokyklos bendruomenės narių komentarų, privertusių dar labiau sunerimti.
„Man buvo pasakyta, kad to ir reikėjo laukti. Esą šio kūno kultūros mokytojo pamokose – nuolatinis „bardakas ir balaganas“, dėl to jis ne kartą sulaukęs įspėjimų. Vienos mano draugės sūnus per to paties mokytojo pamoką susilaužė nosį (tą jis galės paliudyti teisme) ir su greitąja buvo išvežtas į klinikas“, – pasakojo moteris.
Mokinio mama prisiminė sulaukusi ir paties mokytojo skambučio. Pedagogas jaudinosi, išgyveno dėl to, kas įvyko, tačiau į klausimą, kodėl iš karto nekvietė greitosios pagalbos, nesugebėjo nieko konkretaus atsakyti.
Vietoje atsiprašymo – priekaištai dėl priešiškumo
Sunkią traumą besigydančiam vaikui grįžus iš reabilitacijos, jo mama nuvyko į mokyklą ir sutiko laiptais lipančią jos direktorę.
„Paklausiau, ar galiu trumpai šnektelėti, tada ši manęs pasiteiravo, kas tokia būsiu. Prisistačiau, pasakiau sūnaus vardą ir pavardę. Tuomet išgirdau atsakymą, kad mano vaiko vardas ir pavardė jai nieko nesako“, – prisiminė vaiko mama.
Šokiruota moteris direktorės paklausė, gal jos mokykloje kiekvieną dieną vaikams lūžta stuburai ir dėl to vadovei jau sunku susigaudyti, tačiau išgirdo priekaištą, esą ji priešiškai nusiteikusi...
„Jai pasakiau, kad tikrai neatleisiu dėl to, kas įvyko, juo labiau kad manęs iki šiol niekas neatsiprašė. Direktorė man ėmė priekaištauti, ko aš ant jos pykstu, sakė, mano sūnaus nenustūmusi“, – akistatą su direktore prisiminė per pamoką sunkiai sužaloto berniuko mama.
Nuolatinėje baimėje – ir berniuką sužalojusio klasioko šeima
Dėl sūnaus sužalojimo pamokos metu jo mama su pareiškimu kreipėsi į policiją. Tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas konstatavus, jog vaiką nuo gimnastikos ožio žemėn numetęs klasiokas dar nėra sulaukęs 14 metų, tad už savo veiksmus negali atsakyti.
Moteris pagalbos kreipėsi į advokatus, sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo buvo apskųstas, o galutinio teismo verdikto dar laukiama.
„Siekiu, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas, ir reikalausiu mokyklos, o gal ir mokytojo atsakomybės. Vaiką į mokyklą išleidau sveiką, o už mokinių saugumą pamokų metu atsako būtent mokykla. Šis įvykis įvyko per pamoką, o kūno kultūros mokytojas vaiką lūžusiu stuburu pasodina, patepa tepaliuku nugarą, liepia skambinti mamai ir važiuoti namo. Pirmoji pagalba suteikta nebuvo, greitoji – taip pat neiškviesta“, – sakė moteris.
Traumuoto mokinio mama sakė išgyvenanti ne tik dėl savo sūnaus sveikatos. Ji pripažino jaučianti žmogišką gailestį ir jos sūnų sužalojusio klasioko šeimai.
„Skambino man to berniuko mama ir verkė. Ją buvo iškvietę į mokyklą, sakė, jog prasidėjus teismams būtent jai teks atlyginti žalą, jeigu ši bus priteista. Moteris man sakė be vaistų nebegalinti užmigti. Patikėkite, aš jos tikrai nenoriu nuskriausti, man tos šeimos nuoširdžiai gaila. Juk atsakomybę šioje situacijoje turi prisiimti mokykla, o ši tai daryti vengia.
Už savo sūnų, jo sveikatą kovosiu iki galo. Išleidau sveiką vaiką, o pasiėmiau su sulaužyti stuburu. Iki šiol nesu sulaukusi jokio atsiprašymo, mokyklos atstovai dar drįsta šaipytis. Man ir kitų vaikų gaila, noriu apsaugoti ir juos. Mokinių saugumu, juolab pamokų metu, privalo rūpintis mokykla“, – portalui „Delfi“ sakė moksleivio mama.
Mokyklos koziris: ant „ožio“ lipti niekas neliepė
Progimnazijos, kurios sporto salėje šių metų pradžioje įvyko skaudus incidentas, direktorė pateikė savo požiūrį. Ji akcentavo, kad kūno kultūros pamoka vyko dviem klasėms, o sporto salėje nelaimės metu buvo du mokytojai. Šį faktą, pasak direktorės, patvirtino abiejų sportavusių klasių mokiniai.
Ar taip buvo iš tiesų, nėra aišku, nes traumą patyręs moksleivis yra minėjęs priešingai, jog sporto salėje nebuvo nė vieno mokytojo, vaikai buvo palikti be priežiūros.
„Incidentas įvyko pamokos gale, įvyko, kaip įvyko. Mano manymu, tai – nelaimingas atsitikimas. Viskas vyko taip, kaip ir visose kūno kultūros pamokose. O sužiūrėti kiekvieną vaiką nėra įmanoma“, – sakė pedagogė.
Ji pabrėžė, kad pamokoje vaikams nebuvo duota užduotis lipti ant gimnastikos „ožio“, tačiau du berniukai užlipę ant jo žaidė. Ši pramoga baigėsi tuo, kad vienas vaikas kitą nutempė nuo „ožio“, mokinys skaudžiai krito ir susilaužė stuburą.
„Vaiko mamai skambino ir mokytojas, ir šias klases kuruojantis pavaduotojas. Ji ilgą laiką nepateikė informacijos, kas vaikui nutiko. Tikslios diagnozės mes nežinome iki šiol“, – sakė progimnazijos vadovė.
„Aš vaiko mamą visiškai suprantu, jai širdį skauda. Kuriai mamai širdies neskaudėtų?“ – pripažino pedagogė.
Direktorė nori žmogiško dialogo
Paklausus, kodėl traumą patyrusiam, didelius skausmus kentusiam mokiniui nebuvo iš karto iškviesta greitoji medicinos pagalba, direktorė neslėpė – tai buvusi žmogiška pedagogo klaida.
„Mokytojas neįvertino situacijos. Jis apklausė vaiką, pagal jo nusakytus nusiskundimus priėmė tokį sprendimą. Jeigu jis būtų žinojęs, kad tai – stuburas, be jokių abejonių, greitoji pagalba būtų iškviesta iš karto. Be to, ir patys medikai traumos pobūdį nustatė tik po paros. O mes mokykloje juk neturime rentgeno aparato.
Tiesiog vaikas neatrodė tokios būklės, kad jam reikėtų greitosios. Kai reikia, mes ją visada kviečiame. Jeigu laiką galėtume atsukti atgal, kviesčiau visas tarnybas. O tuomet atrodė, kad tai – paprastas sumušimas“, – reziumavo progimnazijos vadovė.
Kuo pasibaigs ši metų pradžioje prasidėjusi istorija, sunku pasakyti. Progimnazijos vadovė minėjo pasitikinti policijos pareigūnų kompetencija ir nenorinti vertinti jų sprendimų. Kita vertus, pasak pedagogės, čia reikėtų atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog nelaimė įvyko dviem vaikams išdykaujant pamokos metu.
„Manau, geriausias variantas būtų žmogiškas susikalbėjimas, o ne ieškoti kaltų ir nekaltų. Ir kito berniuko mama išgyvena, ji supranta, užjaučia, kad kitam vaikui taip nutiko.
Tegul šią detektyvinę istoriją aiškinasi specialistai, juo labiau kad šioje situacijoje galėjo būti viskas atvirkščiai, vaikai pasakojo, kad jie abu užlipo ant „ožio“ ir vienas kitą kibino. Galiausiai nukentėjusysis pripažino, jog kitas berniukas jį netyčia numetė. Suprantate, tai vaikai, o ne suaugę žmonės“, – svarstė pedagogė.
Pamokos metu traumuoto moksleivio mama direktorės teiginius, jog iki šiol tiksliai nežinoma, kokią traumą patyrė moksleivis, kaip ir nurodytas įvykio aplinkybes vadina tikrovės neatitinkančia informacija.
Moteris patikslino, kad tą pačią dieną, kai vaikas patyrė traumą, iš ligoninės paskambino klasės auklėtojai ir informavo apie sūnaus patirtą stuburo lūžį. Taip pat, pasak moters, būnant Kauno klinikose, telefonu skambinęs kūno kultūros mokytojas prasitarė jai žinantis tikslų traumos pobūdį ir stebėjosi, kaip tai galėjo įvykti. Taigi mokyklai apie sūnaus traumą buvo žinoma.
„Mano siekis, jog kaltininkai atsakytų dėl to, kas įvyko pamokos metu“, – reziumavo sunkiai sužaloto moksleivio mama.