„Tenka apgailestauti, kad Lietuva priėmė sprendimą pasitraukti iš Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų. Nors dėl agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą saugumo padėtis Europoje yra pasikeitusi, labai svarbu, kad valstybės laikytųsi savo įsipareigojimų drausti šio tipo ginklų naudojimą, saugojimą ir perdavimą“, – sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide.
„Kasetiniai šaudmenys žudo ir žaloja tiek kariškius, tiek civilius gyventojus. Civiliai gyventojai turi būti saugomi. Nepaisant to, apie 90 proc. kasetinių šaudmenų aukų sudaro civiliai. Konvencija dėl kasetinių šaudmenų naudojimo buvo priimta Osle 2008 metais. Norvegija buvo viena iš jos iniciatorių. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 2011 metais, tačiau dabar priėmė sprendimą iš jos pasitraukti. Konvencijos šalys yra įsipareigojusios drausti kasetinių šaudmenų gamybą, naudojimą, saugojimą ir perdavimą“, – sakė ministras.
Jis taip pat akcentuoja, kad Rusijos karas prieš Ukrainą smarkiai pakeitė saugumo padėtį Europoje. Anot jo, Lietuvos sprendimas pasitraukti iš šios konvencijos yra grindžiamas Rusijos keliama grėsme ir pažeidžiama Lietuvos geografine padėtimi.
„Suprantame Lietuvos nerimą, tačiau nusiginklavimo konvencijos nėra įsipareigojimai, galiojantys tik taikos metu. Jie tampa dar svarbesni, kai šalys pradeda kariauti. Tvarka, kuria kariaujami karai, yra labai svarbi. Štai kodėl privalome laikytis tarptautinių karo taisyklių, normų ir įsipareigojimų, taip pat ir tuomet, kai saugumo peizažas pasikeičia. Milžiniškos Ukrainos ir Gazos gyventojų kančios mums tai akivaizdžiai primena“, – sakė E. B. Eide.
Pranešime pabrėžiama, kad Norvegija jau daugelį metų aktyviai propaguoja humanitarinio nusiginklavimo darbotvarkę ir yra viena iš pagrindinių pasaulinės kovos su minomis donorių. Ši šalis maždaug 20-yje valstybių remia pastangas išminuoti nesprogusius užtaisus tiek per ginkluotus konfliktus, tiek po jų. Ji teikia paramą per organizaciją „Norwegian People`s Aid“ ir kitus tarptautinius veikėjus.
Norvegija diplomatiniais ir politiniais kanalais siekė įtikinti Lietuvą nesitraukti iš Kasetinių šaudmenų konvencijos. Ketvirtadienį, liepos 19 dieną, šis klausimas taip pat buvo aptartas per Norvegijos ministro pirmininko Jonaso Gahro Store pokalbį su Lietuvos prezidentu.
Kasčiūnas: Rusija taisyklių nesilaiko
Pasitraukimą palaikė 103 Seimo nariai, vienas parlamentaras balsavo prieš, susilaikė 4. Tam, ratifikuota tarptautinė sutartis būtų denonsuota, sprendimą turi palaikyti bent 3/5 Seimo narių – paremti sprendimą turi bent 85 parlamentarai.
Vienas klausimo iniciatorių, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino, jog pasitraukti iš konvencijos skatina pasikeitusi geopolitinė situacija. „Tokios konvencijos yra svarios tada, kai visos šalys jos laikosi. Šiuo atveju problema yra tai, kad Rusijos Federacija, vykdanti agresiją prieš Ukrainą, turinti imperialistines ambicijas – ji šių taisyklių nesilaiko“, – Seimo posėdžio metu kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tada, kai mes ratifikavome šią konvenciją ir prie jos prisijungėme, buvo kitoks laikmetis. Dabar viskas daug sudėtingiau. Todėl būtų labai klaidinga, jeigu valstybė, ruošdamasi savo gynybai, iš karto pasakytų, kokio pajėgumo savo gynybai nenaudotų“, – pažymėjo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.
Ministras taip pat patikino, jog šiuolaikiniai kasetiniai šaudmenys yra gerokai saugesni, jų sukeliamos pasekmės gali būti valdomos. Savo ruožtu buvęs ministras Arvydas Anušauskas antrino kolegai ir pabrėžė – Lietuva vienintelė iš NATO Rytinio flango šalių yra ratifikavusi Oslo konvenciją. Tai, anot jo, agresijos atveju ribotų šalies galimybes efektyviai gintis. „Visas Rytinis NATO flangas – nuo Suomijos iki Turkijos, išskyrus Lietuvą – nėra šios konvencijos dalyviai. Tai esminė prielaida ir Lietuvai nebūti šios konvencijos dalyve, nes mes turime turėti amuniciją, kurios reikia 20 kartų mažiau, stabdant priešo dideles karines kolonas, stabdant potencialų agresorių“, – ragindamas kolegas palaikyti sprendimą kalbėjo A. Anušauskas.
Diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė pastarąjį lūkestį. KAM ragino iš naujo įvertinti šio tarptautinio dokumento nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais. Lietuva Oslo konvenciją ratifikavo 2010 metais.
Ekspertas paaiškino, ką tai reiškia
Ekspertas Darius Antanaitis su Delfi pasidalijo komentaru ir paaiškino, ką toks sprendimas gali pakeisti.
Išėjimas iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos – superinis dalykas. Kasetiniai šaudmenys yra lygiai tokie patys šaudmenys kaip ir kiti, nes dažniausiai, kalbant apie kasetinių šaudmenų trūkumus, yra tai, kad jie nesuveikia ir po to civiliai užlipa ir tada jie netyčia suveikia. Tačiau skirtingai nuo rusiškų šaudmenų, kurių suveikimo procentas yra apie 30, tai vakarietiškų yra beveik 99 proc.
Kitas dalykas – nesuveikusių šaudmenų, tarp ir kasetinių šaudmenų, yra toks pat procentas, kaip ir tarp paprastų. Pavyzdžiui, automatinių granatsvaidžių minų, automatinių granatsvaidžių granatų, sviedinių suveikimo procentas, todėl išskirti kasetinius sviedmenis yra šiek tiek naivu.
O kitas dalykas – išeinant iš šios konvencijos mes leidžiam sau panaudoti tokią pat ginkluotę kaip Rusija naudotų prieš mus. Ir taip mes neapribojame sau pasirinkimo ginklų pasirinkime. Ir aplinkiniai mūsų kaimynai taip pat naudoja tuos kasetinius šaudmenis. Todėl išėjimas iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos mums padeda daugiau užtikrinti savo valstybės saugumą, efektyviau panaudojant ginkluotę.
Kasetiniai šaudmenys leidžia vienu šūviu ugnies galia padengti didelį plotą žemės. Pavyzdžiui, jeigu yra rusų susitelkimo rajonas, tai vietoj to, kad šautum 20 – 30 šovinių iš Haubicos, mes galime iššauti 2 ar 3 sviedinius ir visiškai sunaikinti jų susitelkimo rajoną. Operacinio ir finansinio efektyvumo prasme tai yra labai naudingas dalykas.