Lietuvos stačiatikių arkivyskupija pranešė, kad toks sprendimas priimtas remiantis Vilniaus-Lietuvos vyskupijos bažnyčios teismo išvada, kuria buvę dvasininkai pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.
„Teismas nustatė, kad V. Mockus, V. Dauparas, G. Ananjevas ir V. Seliavko, bendradarbiaudami su valstybės valdžios atstovais, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad Lietuvoje būtų įkurta paralelinė Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijai priklausanti bažnytinė struktūra“, – sakoma pranešime.
Anot jo, schizmatinei veiklai vadovaujantys dvasininkai visiškai atmetė teisinę perėjimo iš vienos vietinės bažnyčios į kitą tvarką.
Minėti kunigai, kaip ir prieš savaitę iš kunigų luomo pašalintas Gintaras Sungaila, pripažinti sulaužę priesaiką, teikę melagingus pranešimus, nepaklusę valdančiajam vyskupui, rengę sąmokslą prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus, griovę bažnytinę taiką, siekę perėjimo į kitą bažnyčios jurisdikciją be savo vyskupo palaiminimo.
„Jie, visiškai nepaisydami teisėtos procedūros dėl perėjimo į kitą autokefalinę bažnyčią, pagal kurią jie turėjo kreiptis ir gauti palaiminimą iš savo valdančio vyskupo, pabandė tai daryti pažeisdami teisėtą tvarką, be to, su savimi bandydami patraukti kitus pasauliečius – tuos žmones, kurie yra su jais susijęs, kurie vaikščiojo pas juos kaip pas dvasininkus“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Bažnyčios teismo pirmininkas, Vilniaus-Lietuvos vyskupijos vikaras Trakų vyskupas Amvrosijus.
„Be to, kunigai, manome, pabandė suklaidinti valdžios atstovus, taip pat ir gerbiamą (Konstantinopolio – BNS) patriarchą Bartolomėjų. Nemanome, kad gerbiamas patriarchas žino, kad tik 50 žmonių iš 120 tūkst. Lietuvos stačiatikių nori pereiti į Konstantinopolio patriarchatą“, – tvirtino jis.
Kol kas sprendimo dėl minėtų kunigų pašalinimo iš luomo nėra patvirtinęs Maskvos patriarchas Kirilas, pašalintieji jį gali skųsti.
Iš kunigų luomo pašalinti stačiatikių kunigai kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams. Jie inicijavo procesą, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčios pereitų iš Maskvos patriarchato pavaldumo į Konstantinopolio. Tam nepritaria Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovybė.
Trakų vyskupas Amvrosijus pabrėžė, kad bažnytinio teismo posėdis nesusijęs su politika ir įvykiais tarptautinėje erdvėje.
„Viskas, kas vyko teisme, buvo susiję su būtent bažnytinių kanonų pažeidimų nagrinėjimu“, – teigė jis.
Dvasininkas priminė, jog Lietuvos ortodoksų bažnyčia yra pasmerkusi karą Ukrainoje ir išreiškusi lojalumą Lietuvos valstybei.
„Šiandien įvyko trečias teismo posėdis. Trečią kartą iškviesti keturi kunigai į bažnytinį teismą (neatvyko – BNS), jau po jų pirmo atsakymo buvo aišku, kad jie neatvyks į bažnytinį teismą“, – per spaudos konferenciją sakė Trakų vyskupas.
„Bet jis įvyko pagal visas bažnytines taisykles ir išnagrinėta tų kunigų veikla, pakviesti liudininkai, kurie paliudijo tam tikrus faktus, buvo pakviesti ir kanonų specialistai. Teismą sudarė patyrę kunigai, kurie išnagrinėjo visą eigą ir visą situaciją, kuri susijusi su šių kunigų veikla“, – teigė jis.
Pasak dvasininko, daugiau stačiatikių kunigų neketinama patraukti į bažnytinį teismą.
Vyskupas Amvrosijus priminė, kad Lietuvos stačiatikiai yra kreipęsi į Maskvos patriarchato sinodą dėl didesnės bažnytinės nepriklausomybės. Sudaryta komisija nagrinėti šiam klausimui.
„Reikalui esant aš esu pasiruošęs važiuoti ir aiškinti situaciją Lietuvoje bei prašyti šios didesnės nepriklausomybės“, – sakė jis.
Dvasininko teigimu, didesnė nepriklausomybė leistų Lietuvos stačiatikių bažnyčiai turėti savo sinodą.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.