„Mums reikia išmokti praleisti negandas ir suvaldyti piktžodžiavimą. Reikia pasistengti gyventi taip, kad negatyvumas mus aplenktų, o viskas, kuo rūpintumėmės, būtų mūsų artimųjų ir mūsų pačių gerovė. Reikia išmokti paleisti blogas mintis ir nesilaikyti jų įsitvėrus. Tik nuo mūsų pačių priklausys, ar sugebėsime įžvelgti laimę ir būti patenkinti savimi“, – įsitikinusi mergina.
Ji pripažino, kad neretai jai darosi pikta ir gėda dėl lietuvių, kurie menkina Lietuvą.
Akis bado streotipai
„Tik Lietuvoj“, „tik lietuviai“ – skaitant tokius komentarus mane dažnai suspazmuoja lengva įniršio banga. Jei kas blogai – lietuviai. Jei gėda – už lietuvius. Jei kas ne taip – tik Lietuvoj.
Tokiais lėkštais, bet beprotiškai erzinančiais, komentarais drabstosi siaurų pažiūrų, atrodytų, pasaulio ir gatvės gyvenimo nematę kibernetiniai advokatai ir gynėjai. Nenustebčiau, jei kada pamatyčiau ir trumpą dialogą:
– Tu lietuvis!
– Pats tu lietuvis!
Kam tapatinti tautą ar žmogų su kažkuo, kas visiškai to neatspindi? Nuomonių, charakterių ir elgesio pobūdžių yra daug. Jų panašių ar skirtingų yra visame pasaulyje. Būtent todėl visada, kai pamatau lietuvio ant Lietuvos ar kitų lietuvių važiuojantį komentarą, man pasidaro karčiai koktu. Ne visi lietuviai netolerantiški. Ne visi sulaužys nosį nepažįstamajam ir ne visi apvogs pensininkes bobutes. Juk ne visi rusai yra pijokai, ne visi romai – vagys ir ne visi kolumbiečiai – narkotikų prekeiviai“, – su tokiu tekstu mergina kreipėsi į DELFI.
Nemokame mylėti savęs
Paprašyta plačiau pakomentuoti savo mintis ji patikino, kad lietuviai save pernelyg nuvertina.
„Skaitau lietuvišką spaudą, straipsnius ir dažnai dirsteliu į komentarus. Tiek anonimai, tiek žymūs žmonės švaistosi tais pačiais žodžiais „tik Lietuvoj“, „tik lietuviai“. Dėl to man labai pikta, nes gyvendama užsienyje aš žinau, kad tokie teiginiai nėra tiesa, o veikiausiai – tik pasikartojantis ir nuomonės neapibendrinantis blevyzgojimas. Jei draugų kompanijoje vyksta panaši diskusija ir išgirstu panašų komentarą, visada stengiuosi paklausti: „Kodėl taip sakai? Su kuo tai lygini?“ Pašnekovas dažnai pasimeta ir supranta, kad tiesiog neatsargiai pavartojo šimtą kartų girdėtą frazę“, – sakė K. Germanavičiūtė.
Ji pripažino besistengianti bendrauti tik su pozityviais, kultūringais žmonėmis, todėl iš savo pažįstamų, gyvenančių Anglijoje, dažnai girdi, kad lietuviai – gerbiami, laukiami kolegų pasisėdėjimuose, jų nuomonės paisoma.
„Mano tėvai savo darbovietėse taip pat yra labai gerbiami, puikiai sutaria su savo viršininkais britais. Mes, lietuviai, esame gražūs ir geri žmonės, tik mums reikia pasimokyti mylėti save ir įžvelgti daugiau pozityvumo kasdieniuose dalykuose. Nors gyvenimiškose situacijose pasitaiko taip, kad dažnai vienas kitą „pagriežia per dantį“, manau, lietuviai reikalui esant yra vieningi ir padedantys vienas kitam“, – įsitikinusi ji.
Svetur išviliojo šeima ir studijos
K. Germanavičiūtė į Londoną studijuoti transliuojamosios žurnalistikos išvyko, nes jos tėvai su jaunesniuoju broliu jau kuris laikas gyveno šioje šalyje. Ji pasakoja dar 15-os žinojusi, kad po mokyklos vyks į Angliją, nes „kur šeima, ten ir aš“.
„Pirmą kartą atostogoms atvykau į Londoną būdama 12-kos. Pamenu, buvau šiek tiek nusivylusi bendru Rytų Londono vaizdu. Tikėjausi kažko panašaus į vaizdus iš kino filmų, tačiau gavusi galimybę nuvykti į centrinį Londoną buvau maloniai nustebinta didmiesčio pastatais, skulptūromis. Kai vykau čia studijuoti, man nereikėjo ruoštis kažkam naujo. Viskas buvo matyta, pažįstama, ištirta. Žinojau, kad čia prasidės mano, jau kaip suaugusio žmogaus gyvenimas“, – pasakojo mergina.
Apie studijas Lietuvoje ji net nesvarstė. Priešingai, taip susižavėjo studijų kokybe Londone, kad tik čia studijuotų ir magistrą.
Ateitį sieja su Lietuva
Tiesa, savo ateitį K. Germanavičiūtė sieja tik su Lietuva. Norėtų grįžti į tėvynę ir dirbti televizijoje.
„Užsienyje noriu papildyti savo darbo patirties televizijoje kraitį ir vėliau grįžti su konkrečiomis idėjomis bei planais.
Prieš vykdama studijuoti maniau, kad baigus studijas darbdaviai Lietuvoje manęs lauks išskėstomis rankomis – anglų kalbos žinios, užsienio universiteto diplomas, tačiau studijuodama atkreipiau dėmesį, kad ir Lietuvoje yra talentingų, laisvai angliškai kalbančių žmonių. Dabar žinau, kad norint pasiekti tai, ko trokšti, reikia viską daryti pačiam, stengtis įrodyti, kad kompanijai būsi naudingas, esi vienas iš geriausių. Todėl baigusi vienus darbus kimbu į kitus, kuriu naujus planus – nori turėti, kuo didžiuotis. Siekiu įrodyti, kad esu veikli ir entuziastinga asmenybė“, – lūkesčiais dalijosi mergina.
Gyvenimą pakeitė kardinaliai
Šiuo metu dirbu muzikos įrašų kompanijoje dirbanti, o laisvu laiku savo idėjas įgyvendinanti K. Germanavičiūtė pripažino, kad jos gyvenimas prieš porą metų pasikeitė kardinaliai.
„Baigusi universitetą nusprendžiau, kad nereikia delsti ir turiu pradėti siekti savo tikslų. Mano gyvenimas pasikeitė ne dėl šalies, o dėl noro kažką siekti. Jau beveik dvejus metus aktyviai sportuoju. Pakeičiau savo gyvenimo būdą ir tai buvo bene geriausias pasirinkimas mano gyvenime“, – pasakojo mergina.
Ir nors sportuojant visi skirtumai tarp kitataučių ir lietuvių dingsta, sako ji, jie aiškiai išryškėja apsilankius Lietuvoje.
Palygino anglus ir lietuvius
„Kaskart grįžusi atostogų džiaugiuosi matydama tiek daug jaunų ir gražių žmonių. Man miela matyti vis gyvesnį ir vis labiau šurmuliuojantį Kauną, pažįstamus, kuriančius savo verslus, siekiančius tikslų. Tik, kitaip nei Anglijoje, pasigestu kavinėse besišnekučiuojančių, atsipalaidavusių ir akimirka besimėgaujančių vyresnių žmonių. Manau, jiems yra pernelyg skaudžiai įdiegtas taupymo režimas“, – pastebėjo K. Germanavičiūtė.
Anot jos, Anglija – egzotika ir naujovė, o Lietuva – namai.
„Lietuva – ten, kur ramu, kur jautiesi savas, kur kvepia ir kur nereikia bandyti pritapti. Anglai, iš tiesų, yra labiau atsipalaidavę žmonės. Kalbant apie vyresnę kartą, lietuviai atrodo liūdnesni, užgožti, nors pastaruoju metu esu maloniai nustebinta jų svetingumu ir nuoširdumu. Anglai daug šypsosi, tik jų šypsenos ne visada būna nuoširdžios. Čia tiesiog visi taip įpratę, čia taip elgtis mandagu, nors man mieliau pamatyti lietuvio šypseną. Žinai, kad ji tikrai yra nuoširdi“, – sakė mergina ir pridūrė, kad visur, ne tik Lietuvoje, apstu to, dėl ko gali pasidaryti gėda, tad patarė baigti apie save ir savo šalį kalbėti tik blogai.