„Praėjusį penktadienį Aknystos socialinės globos namuose mirė mano sesuo. Su direktoriumi A.Kiaušu sutarėme, kad velionę laidosiu aš pats Alytuje, nes jeigu sesuo būtų palaidota Debeikiuose, aš neturėčiau jokios galimybės taip toli lankyti jos kapo, - situaciją pasakojo sielvartaujantis vyras. – Pirmadienį globos namų transportas atvežė mirusiąją į Alytaus kapines. Du vyrai iškėlė karstą iš automobilio, pastatė prie kapinių ant žemės ir išvažiavo. Aš pats su draugu kasiau duobę, pats ir užkasiau karstą. Kai A.Kiaušui pasakiau, kad kitą dieną atvažiuosiu pasiimti man priklausančios laidojimo išmokos, jis man atkirto, kad aš nieko negausiu, nes jam reikia atsiskaityti su kažkokia firma už karstą ir velionei pirktus drabužius.
Tas jūsų A.Kiaušas – tikras aferistas“, - pokalbį baigė įsiaudrinęs vyras, pridūręs, kad ir Anykščių socialinės paramos skyriaus darbuotoja jam taip pat patarusi nevarstyti skyriaus durų, nes pašalpa bus išmokėta ne J.Sikorskiui, o firmai, kuri rūpinosi Vandos Sikorskaitės šarvojimu.
Globotiniai paprastai laidojami Debeikių kapinėse
Aknystos socialinės globos namų direktorius A.Kiaušas patvirtino, jog globos namai yra pasirašę sutartį su Utenoje esančia UAB „Luvė“, kuri, mirus kuriam nors globos namų gyventojui, organizuoja jo laidotuves už valstybės skiriamą 1040 litų išmoką.
„Ši firma pagal sutartį laidoja globotinius tik Debeikių kapinėse. Kai J.Sikorskis užsinorėjo seserį palaidoti Alytuje, UAB „Luvė“ atsisakė velionę vežti į kitą miestą, nes tam būtų reikėję papildomų išlaidų, kurias J.Sikorskis atsisakė padengti. Aš tam vyriškiui pasakiau, kad firmos karstas kainavo 750 litų, velionės drabužiai – 134 litus. Aš dar nepaskaičiavau mūsų transporto į Alytų sąnaudų, bet J.Sikorskiui prižadėjau atiduoti laidojimo pašalpos pinigų likutį, jeigu toks, sudėjus visas sąnaudas, bus. Aišku, kad J.Sikorskis dabar mane skųs visiems, kam tik galės, tačiau aš turiu laikytis įstatymų, privalau pateisinti kiekvieną išleistą globos namų litą, nes, priešingu atveju, išlaidas turėsiu dengti iš savo kišenės.
Globos namai turėjo informuoti giminaitį
Socialinės paramos skyriaus vedėja Veneta Veršulytė „Anykštai“ sakė, kad Aknystos socialinės globos namų administracija atsiuntė skyriui pažymą, kurioje buvo parašyta, jog mirusią jų globotinę laidos UAB „Luvė“. „Tokiu atveju mūsų darbuotoja ir paaiškino J.Sikorskiui, kad jam laidojimo pašalpa nepriklauso, o pinigai bus išmokėti laidotuves organizavusiai firmai, kuri su Aknystos socialinės globos namais turi pasirašiusi paslaugų sutartį“, - sakė V.Veršulytė.
Socialinės paramos skyriaus vedėja akcentavo, jog tokiu atveju, kai miręs Aknystos socialinės globos namų gyventojas turi artimų giminaičių, globos namų administracija pirmiausiai turėtų apie mirtį pranešti jiems ir susitarti, kas laidos žmogų, o tuo pačiu išspręsti klausimą, kas pasiims ir priklausančią laidojimo išmoką. „Logiška, jeigu UAB „Luvė“ patyrė išlaidų, jai reikia pasiimti ir laidojimo išmoką. Bet Aknystos socialinės globos namai neturėtų užsiimti tų globotinių laidotuvėmis, jeigu mirę asmenys turi artimųjų“, - savo poziciją dėl susidariusios situacijos išdėstė V.Veršulytė.
Socialinės paramos skyriaus vedėja paaiškino, jog vien dėl laidojimo pašalpos J.Sikorskiui važiuoti į Anykščius nereikėjo: „Anksčiau laidojimo pašalpa buvo išduodama tik pagal mirusiojo asmens registracijos vietą. Šiuo metu laidojimo pašalpą gali pasiimti mirusį laidojęs asmuo ir ten, kur jis gyvena“, - sakė V.Veršulytė.
Negalėjo lavono laikyti keturias dienas
Kai Aknystos socialinės globos namų direktoriaus A.Kiaušo paklausiau, kodėl socialinės paramos skyriui buvo pateikta pažyma apie tai, jog Vandą Sikorskaitę laidos UAB „Luvė“, nors globos namų administracija visus laidojimo klausimus turėjo derinti su mirusiosios artimaisiais, A.Kiaušas aiškino: „Apie sesers mirtį J.Sikorskį informavome penktadienį. Jis iki pirmadienio negalėjo atvažiuoti, nes neturėjo automobilio mirusiam vežti. Bet vis dėlto sutarėm su juo, kad jis pats laidos. Išrašėme pažymą apie tai. Toliau kalbėjom šeštadienį. Jis man priekaištavo, kodėl jo seserį pašarvojom globos namuose. Jis žadėjo atsivežti savo karstą, drabužius. Bet aš negaliu laikyti žmogaus nepašarvoto keturias dienas. Tai jau yra ir etikos dalykai. Tada jau pirmadienį vėl skambino J.Sikorskis ir pranešė, kad jis atvažiuoja. Sutarėm, kad jam atiduosim mirties liudijimą...
Bet netrukus mums jau skambina kažkokia Alytaus laidojimo paslaugomis užsiimanti firma ir praneša, kad J.Sikorskis samdo automobilį, mes atvešim karstą už 600 litų. Ar tu sumokėsi? Na, ne, nes J.Sikorskis privalės tuos pinigus pasiimti iš savivaldybės. Paaiškinau, kad jau yra nupirktas nestandartinio dydžio karstas stambiam žmogui už 750 litų, iš globos namų sąskaitos drabužiai už 134 litus, taigi, J.Sikorskis turėtų atsiskaityti tiek su UAB „Luvė“ už karstą, tiek su mumis – už drabužius. Tada ta firma sako: „Jeigu jūs mums nemokėsite, mes nevažiuojame“. Tada vėl skambino J.Sikorskis ir pradėjo priekaištauti, kodėl aš už paslaugas nemokėsiu Alytaus firmai. Jam paaiškinau, kad aš tokių pinigų globos namų biudžete neturiu. Bet prižadėjau savo transportu atvežti mirusiąją į Alytų“.
Paklaustas, ar negalėjo susidariusios situacijos spręsti taip, jog ir laidotuvėmis, ir laidojimo pašalpa būtų rūpinęsis mirusiosios brolis, A.Kiaušas aiškino: „Klausykit, mes visada darome taip: pašarvojame ir pas mus šaltoje patalpoje su kondicionieriumi karstas su palaikais stovi. Bet tai jis negali stovėti pensionate keturias dienas. Pirmą kartą iškilo toks konfliktas. Jeigu J.Sikorskis būtų normalus žmogus, būtų galima buvę sutarti. O jis negirdi jokių argumentų ir tik šaukia: „Atiduok mano pinigus“. Buvo variantas, kad laidos pensionatas. Tai jūs įsivaizduokit, kaip aš tai firmai už karstą atiduosiu pinigus, nes karstas tai firmos, plius yra sutartis su ta firma, o aš iš pensionato pinigų negaliu išimti...“
Mirties liudijimo originalas – globos namuose
J.Sikorskis piktinosi, jog jam iš Aknystos globos namų vadovų nepavyko gauti ir sesers mirties liudijimo originalo – vyrui buvo suteikta galimybė į Alytų išsivežti tik dokumento kopiją.
„Jeigu aš atiduočiau J.Sikorskiu mirties liudijimo originalą, o jis pagal tą dokumentą socialinės paramos skyriuje pasiimtų laidojimo išmoką, kaip aš iš J.Sikorskio išpeščiau tuos pinigus, kuriuos dabar turiu sumokėti Utenos laidojimo firmai? J.Sikorskis būtų viską susitvarkęs ir laimingas išvažiavęs iš Anykščių. O man ką? Iš savo kišenės mokėti?“, - retoriškai klausė A.Kiaušas.