Socialiai pažeidžiamiausia grupė
Kaip laidoje „DELFI diena“ sakė konservatorius Laurynas Kasčiūnas, senjorai yra labiausiai pažeidžiama visuomenės grupė.
„Sąlyga yra tokia, kad mes kalbame apie vienišus pensinio amžiaus žmones. Mūsų senjorai yra labiausiai pažeidžiama socialinė grupė. 42 proc. mūsų senjorų gyvena žemiau santykinio skurdo ribos. Iš tos grupės žmonių didžiausią dalį krepšelyje sudaro būsto išlaikymas. Kai kalbame apie vienišus pensinio amžiaus žmones, turėkime galvoje, kad šiandien galioja tokia našlio pensijos sistema. Ji yra labai skylėta, jau net nekalbant apie tai, kad parama yra labai maža, mes kalbame apie 24 eurus kas mėnesį. Bet yra tokių gyvenimiškų situacijų, kurios parodo šios sistemos skyles. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad moteris su vyru gyveno tris dešimtmečius kartu, užaugino tris vaikus, o prieš gyvenimo pabaigą vyras nusprendė su ja išsiskirti ir susituokė su nauja žmona. Ir netrukus paliko šį pasaulį. Pagal mūsų įstatymus, našlės pensiją gauna ta paskutinioji žmona.
O ta moteris, kuri su juo gyveno 30 metų ir augino vaikus, liko be nieko. Tokių skylių sistemoje galima rasti daug, todėl pats geriausias būdas to išvengti yra įvesti vienišų pensinio amžiaus žmonių paramos sistemą.Dėl šios sistemos dar prieš pusantrų metų kreipėmės į poną Kukuraitį ir gavome tokį įkvepiantį atsakymą. Buvo rašoma, kad tai puiki idėja, kad Vyriausybė sieks palaikyti vienišus pensinio amžiaus žmones, 2019 metų antrą ketvirtį jau turėjo būti sukurta vienišo pensinio amžiaus asmens paramos sistema“, – apie pasiūlymus kalbėjo politikas.
Parama galėtų pasiekti 90 tūkst. pensininkų
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė sako galima kiek kitaip skirstyti valstybės lėšas. Politikė paminėjo, kad paskutiniais metais labai ženkliai keitėsi bedarbio pašalpa.
„Politika visada yra prioritetų klausimas ir galima pasirinkti, kam ir kaip paskirstyti pinigus. Manau, kad augančios biudžeto pajamos tikrai leidžia tai padaryti, klausimas tik – kur tuos pinigus dedi. Žiūrint į dabartinę valdžią ir jos metu augančias išlaidas, ypatingas dėmesys yra matomas socialinėms išlaidoms. Bedarbio pašalpoms skirti pinigai nuo 2016 metų išaugo daugiau nei 100 proc. - nuo 95 milijonų iki 217 milijonų, kiek planuojama kitais metais. Jeigu tuos pinigus nukreiptume ne vien tik į bedarbius, bet juos taip pat galima būtų finansuoti ir skirti vienišų senjorų pensijoms“, – tikino ji.
Anot G.Skaistės, tokią paramą galėtų gauti 90 tūkst. pensininkų.
„Konkrečių skaičių SADM nepateikė, nes jie tokių duomenų neturi. Tačiau, išnagrinėjus socialinius tyrimus ir kokia paprastai yra visuomenės sankloda, tikėtina, kad papildomai tokią pensiją gautų apie 90 tūkst. pensininkų“, – tikino ji.
Jau galvoja saugiklius
Tiesa, laidoje pasiteirauta, kokie būtų įvedami saugikliai, jeigu atsirastų žmonių, kurie bandytų apgauti fiktyviomis skyrybomis.
„Galima būtų fiksuoti išlygą ar saugiklį, kad pašalpa galėtų būti mokama metai po skyrybų, kad išvengtume bangos fiktyvių skyrybų. Saugikliai tikrai yra visiškai įmanomi. Bet nereikia galvoti apie mūsų žmones, kad jie dabar tik ir galvos, kaip išsiskirti“, – tikino jis.
DELFI laidoje G.Skaistės pasiteirauta, kokia, jos manymu, pensija būtų ori žmogui, gyvenančiam Lietuvoje.
„Turėtume žiūrėti ir į kitų šalių pavyzdžius. Vakarų Europoje turbūt yra normalu gauti 70 proc. savo buvusio atlyginimo, Lietuvoje tas santykis yra 40 proc. Akivaizdu, kad tarpas tikrai yra didžiulis. Prezidentas siūlo, kad turėtume nuo 40 proc. buvusio atlyginimo kažkaip per dešimt metų priartėti bent jau prie pusės. Tendencijos tikrai turėtų eiti į tą pusę, o ar mes kada pasieksime 70 proc., jau turbūt didelis klausimas“, – kalbėjo politikas.