„Atsakau visiems tiems, kurie klausėte, kodėl palikau rinkimų lauką. Ir ypač tiems, kurie dėl to nusivylėte. Aš tikrai neketinu nuleisti rankų, bet kovosiu kitaip. Dabar jau gerokai žiauriau ir atviriau. Be vadinamųjų mandagybių ir visokio kitokio „melo“, kurį inspiruoja noras patikti ir įtikit, o ne kalbėti tiesą“, – rašo A. Maldeikienė.
Ji aiškina prezidentines lenktynes palikusi dėl kelių priežasčių.
„Pirma, yra formalios, iš esmės antrinės priežastys – parašai, pinigai, reitingai, palaikytojai, etc. etc. etc. Priešingai, nei įprasta kalti į mažai išsilavinusios abejingosios daugumos galvas, tai tik išvestiniai dalykai.
Antra. Svarbesnė ir tikrai gilesnė mano pasitraukimo priežastis – debatų logika ir jų vedėjų abuojas cinizmas. Man tikrai buvo gėda ir už kėdėje išsidrėbusį ir absoliučių niekų Utenoje klausinėjantį Aidą Puklevičių, ir už nuobodžiaujantį Paulių Gritėną Vytauto didžiojo universitete, uždavinėjanti kažkokius smulkius, jam pačiam akivaizdžiai neįdomius klausimus. Abu tuos žmones gerbiau. Gaila, bet ... tiesa man brangesnė už saldų padlaižiavimą, juolab laikas baigiasi. Istorijos laikas, turiu galvoje“, – kritiką žeria ji.
„Tikrai geriau atrodė Rasa Tapinienė KTU salėje, bet klausimų lygis (juos, kaip suprantu, rengė KTU akademinė bendruomenė ir jos lyderis Ainius Lašas) domėjosi tik patiems svarbiais aukštojo mokslo klausimais, tarsi visiškai pamiršę prigimtinę akademiko prievolę būti aukščiau minios ir asmeninio savanaudiškumo. Man iš esmės tapo visiškai aišku, jog jokių rimtų debatų tikrai nesulauksime, kai sužinojau, jog jų vedimas vėl pavestas jakailaičiams ir pumprickaitėms. Nepykit, bet tai tereiškia, jog debatų nebus, o išdrįsęs pasakyti, ką manai esant svarbiu dalyku, būsi tamsuolio „žurnalisto“ auklėjamas. Aš tokio auklėjimo jau mačiau anais sovietiniais laikais prie ruso, tai nenoriu valstybės gėdos dauginti“, – dėsto A. Maldeikienė.
Svarbiausia, trečia priežastimi, ji įvardina tai, kad jai nepavyko inspiruoti jokių rimtų debatų, net patiekus rinkimų programą.
„Akivaizdu, jog Lietuvos intelektualai, jei tokių liko, tyli (bijo????), ir komentarai nusirita iki krupavičių, baršauskų, etc. lygio pigaus plagiato vienas iš kito kelių lėkštų šūkių, kurių jie net nebando kažkaip pagrįsti, juolab analizuoti pasauliniame kontekste“, – teigia A. Maldeikienė.
Tolau įraše A. Maldeikienė mini, kad, jos nuomone, dabartinė prezidentinės kovos taktika neturi jokio gilesnio turinio, nes kandidatai neformuluoja jokių savo strateginių tikslų, išskyrus ganėtinai lėkštą siekį įsitaisyti Daukanto aikštės rūmuose. „Klausimas, kuris čia įdomiausias, yra klausimas, o ko ten eiti?“, – klausia ji.
Savo įraše ji taip pat išdėsto klausimus, kuriuos, jos nuomone, reikėtų kelti likusiems kovoti kandidatams.