„Kalbant apie patį režimą, yra visiškai akivaizdu, kad jis skilinėja, lūžinėja iš vidaus, ir visaip kitaip juda savo pabaigos link. Šitas ženklas, kad vienas iš tokių labai įtakingų ir svarbių, prisidėjusių prie šito režimo sukūrimo asmenų, staiga pabėgo, irgi rodo tą byrėjimą“, – komentavo M. Laurinavičius.
Kartu analitikas pabrėžė, kad A. Čiubaiso pabėgimas to režimo byrėjimo nepagreitins.
„Pabėgo tai pabėgo. Jis niekaip nebegalės prisidėti prie to režimo skilinėjimo, galimo perversmo arba bet ko kito, kas galėtų būti. (…) A. Čiubaisas nėra iš tų, kurie galėtų šiuo metu rengti maištus, nepaisant to, kad tikrai iki paskutinio laiko buvo pakankamai įtakingas politiškai“, – sakė M. Laurinavičius.
Pasak eksperto, dabar perversmas, jeigu jis gali įvykti, tai jis gali įvykti tik saugumo struktūrų viduje.
„Realiai vienintelės jėgos, kurios šiuo metu turi kokią nors galią, yra saugumo struktūros, nesvarbu, ar tai būtų FSB, ar GRU, ar armija, ar nacionalinė gvardija. Bet kokią galią dabar turintys žmonės režimo viduje yra tik šitie. A. Čiubaisas prie jų nepriklausė“, – teigė M. Laurinavičius.
Tai yra ekonominio profilio veikėjas
Į užsienį sprukęs A. Čiubaisas yra ekonominio profilio veikėjas. Tačiau M. Laurinavičiui nepatinka, kai jį vadina ekonomikos reformatoriumi.
„Reformatoriumi jis buvo vadinamas iš Vakarų naivumo. Jis nebuvo joks reformatorius. Praktiškai jį reikėtų laikyti vienu iš šito režimo įkūrėjų. Tai yra ekonominio profilio žmogus, nors su saugumo tarnybomis tikrai susijęs. Tik tiek, kad netiesiogiai, nebūtinai jis yra saugumo tarnybų karininkas, manau, kad greičiausiai nėra, ir nebūtinai yra agentas. (…) Tačiau tai yra vienas iš žmonių, kuris prisidėjo, ir tikrai svariai prisidėjo, atvedant V. Putiną į valdžią“, – kalbėjo analitikas.
Valstybinis oligarchas
Dar A. Čiubaisą būtų galima apibrėžti kaip valstybinį oligarchą.
„ Rusijoje yra du oligarchų tipai. Vieni yra verslininkai kaip Abramovičius, mūsų „Lifosos“ savininkas (Andrejus Melničenka). Tai yra visi tie oligarchai, kurie oligarchais ir vadinami“, – sakė M. Laurinavičius.
Antrasis oligarchų tipas Rusijoje, kaip aiškino specialistas, yra valstybiniai oligarchai, kurie formaliai net nėra verslininkai, o vadybininkai.
„Tai yra tarkime Sergejus Čemezovas, „Rostekh“ vadovas, arba Igoris Sečinas, „Rosneft“ prezidentas. Tai yra valstybiniai oligarchai, kurie yra lygiai tokie patys oligarchai. Jų turto niekas neskaičiuoja, nes jo paskaičiuoti yra tiesiog neįmanoma.
Bet iš esmės jie ir pagal turtą, ir pagal įtaką, yra tokie patys oligarchai. A. Čiubaisas yra vienas jų. Galbūt turtas jo ir nėra milijardinis, bet jis tikrai turi ne vieną milijoną“, – komentavo M. Laurinavičius
Gresia rimtas pavojus
Jo nuomone, sprukdamas iš šalies A. Čiubaisas tiesiog gelbsti savo kailį.
„Pabėgęs į užsienį, jis turbūt bandys prisistatyti kaip kovotojas su režimu, kad jis neva karui nepritarė. Bet tai yra režimo dalis“, – pabrėžė M. Laurinavičius.
Ar jam užsienyje grės pavojus, pasak analitiko, priklausys nuo to, kaip jis elgsis.
„Režimui niekada nebuvo jokių ribų, ir niekada nebus. Bet yra momentų, kai jis yra mažiau agresyvus, ir, kai yra daugiau agresyvus. Kai yra daugiau agresyvus, tai greičiau priima sprendimus kažką pašalinti. Šiuo metu yra hiperagresyvumo fazė, ir tikrai tokiomis aplinkybėmis , jeigu jis pradės veiksmais ar žodžiais kelti grėsmę režimui, tada (…) grėsmė jo paties gyvybei yra labai didelė“, – sakė M. Laurinavičius.
Visai kita istorija
Dar viena intriga Rusijoje – kur dingo šalies Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir generolas Valerijus Gerasimovas. JAV aukščiausio lygio gynybos pareigūnams nepavyksta su jais susisiekti.
M. Laurinavičius sakė, kad šiuo metu trūksta informacijos kažkokioms patikimesnėms prielaidoms apie tai kelti. Tačiau čia istorijos irgi gali būti skirtingos.
„V. Gerasimovas apskritai yra ne tas žmogus, kuris rodosi viešai. Tai, kad nesirodo viešai S. Šoigu, rodo kažkokius neįprastus procesus“, – svarstė analitikas.
Pasak jo, versijų, kas galėtų būti nutikę su S. Šoigu gali būti pačių įvairiausių, tarkime, kad tai susiję su sveikata.
„Dar Rusijoje yra toks gana įprastas metodas, kad, kilus problemoms, kurias reikia išspręsti, tie asmenys ne vieną kartą yra dingę iš viešumos. Kadangi karas vyksta tikrai ne taip, kaip tiek pats S. Šoigu, tiek V. Putinas norėjo, tai problemų ten akivaizdžiai yra daug. Ir tai gali būti susiję. Nežinau, ar prisimenate, po B. Nemcovo nužudymo vieną kartą buvo ir V. Putinas dingęs dešimčiai dienų, ir visi svarstė, kur jis yra“, – priminė M. Laurinavičius.
Jis taip neatmetė ir to scenarijaus, kad galbūt yra kažkokios problemos režimo viduje, kai jis sankcionuojamas.
„Tai nebūtinai reiškia, kaip jau yra pranešimų apie tariamus ar tikrus sulaikymus ar atleidimus. Tai gali būti kitokio pobūdžio sankcijos, kur vėl kažkas yra sprendžiama“, – svarstė M. Laurinavičius.
Bet kokiu atveju čia jau istorijos kitokios nei su A. Čiubaisu.
„Ne, S. Šoigu tikrai niekur nepabėgo“, – nusijuokė M. Laurinavičius.