Ragina svarstyti saugumo pokyčius Lietuvoje
Delfi TV laidoje „Delfi diena“ ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis sako, kad šiuo metu, kai yra tokia sunki geopolitinė padėtis, svarstyti apie savo šalies saugumo architektūros pokyčius yra svarbu.
„Bet kokie pokyčiai mūsų valstybės saugumo, gynybos struktūroje turi būti sąlygoti, kokios grėsmės yra iškilusios mūsų valstybei. Šiai dienai matome, kad Rusija visiškai perbraižo Europos ir netgi pasauio saugumo architektūrą, Rusijos daliniai dar labiau priartėja prie Lietuvos sienos, išdėstyti prie Baltarusijos, grasina praktiškai visai Europai karu, todėl mes irgi turėtume keisti savo valstybės saugumo architektūrą.
Kalbėti apie gynybos sustiprinimą visada reikia, nes tai yra mūsų visų valstybės piliečių pareiga, net sakyčiau prievolė šiokia tokia, kad užtikrintume saugų gyvenimą. O dabar yra atlikta studija, ką daryti, jeigu, ir iš viso ar daryti kažką, šiuo atveju geras dalykas įsivertinti studiją, laiką, kaštus ir kitas sudedamąsias dalis, kad galėtume galvoti apie tai, kokį vienokį ar kitokį sprendimą priimti“, – sako D. Antanaitis.
Paklausus, kaip vertintų, jeigu būtų šaukiamos ir merginos, ir ar būtų visuomenė pasirengusi tokiems pokyčiams, D. Antanaitis savo, kad jeigu įvestume visuotinį šaukimą, segregacija pagal lytį neturėtų egzistuoti.
„Lietuvoje segregacija pagal lytį yra labai stipri ir yra pakankamai patriarchalinė visuomenė, į moteriškos lyties atstoves žiūrima kaip į ne visai pilnaverčius piliečius. Jeigu vyriškos lyties pilietis, jis gali gauti didesnį atlyginimą, užimti aukštesnius postus, eiti tarnauti į kariuomenę, o jeigu tai yra moteris, atrodo, kad tai yra biologinis sutvėrimas tik reprodukcijai.
Šiuo klausimu mūsų visuomenė šiek tiek atsilikusi, tačiau, mano asmenine nuomone, visi piliečiai turi teisę ir pareigą tarnauti savo valstybei tam, kad gebėtų rūpintis savo šeima, valstybe, draugais. Manau, kad jeigu įvedame visuotinį šaukimą, segregacija pagal lytį neturėtų egzistuoti“, – mano D. Antanaitis.
Antanaitis: prievolė visada gąsdina
Pašnekovas pripažįsta, kad prievolė visada baugina, ypač jaunus žmones, tačiau labai svarbu tiek mokykloje, tiek šeimoje auklėti vaikus ir perduoti vertybes.
„Prievolė visą laiką gąsdina. Tai yra normalu, kad dar nepilnai morališkai subrendęs žmogus kažko išsigąsta ir dar vaidina, kad jis gali pasislėpti po antklode ir tėvai jo nesuras, tačiau toks vystymasis jauno žmogaus turėtų prasidėti žymiai anksčiau. Jeigu mes viską perkeliame tik ant mokyklos, ant kitų organizacijų, tai nebūtų labai teisinga, nes viskas prasideda nuo šeimos, tačiau šeima savaime tokia netaps, taigi vėl turime grįžti prie mokyklos ir visuomenės.
Taip, mokykloje visuomeninės ar kitos organizacijos turėtų prisidėti prie rengimo žmonių, patriotiškumo ugdymo, nes dienos pabaigoje tie žmonės, kurie šiandien slepia galvą, jie bus suaugę, todėl tas bendras pasididžiavimas, kad esi Lietuvo pilietis, kad iš tikrųjų esi atsakingas už save, šeimą, valstybę, toks ugdymas yra būtinas.
Manau, tai apima ne tik šaukimą į kariuomenę, tai apima visas gyvenimo sritis: darbas, mokesčiai, reikia būti pilietišku, eiti savanoriauti, pakelti šiukšlę nuo grindų. Pavyzdžiui, žmonės per kovidą savanoriavo ir padėjo tiems, kuriem yra labai sunku“, – sako pašnekovas.
Alternatyvi tarnyba
Dar vienas vis dažniau girdimas būdas, kaip padėti valstybei netarnaujant būtent kariuomenėje, tai – alternatyvi tarnyba, kuri, anot pašnekovo, padėtų išspręsti labai daug ginčų.
„Alternatyvi tarnyba yra puikus sprendimo būdas tiems žmonėms, kurie iš principo nenori eiti. Jie galbūt neturi kažkokių religinių įsitikinimų, bet jie iš principo nenori eiti tarnauti arba laikyti ginklo rankose, tarnauti koviniame batalione, grupiniame batalione.
Alternatyvi tarnyba galėtų išspręsti daug ginčų ir konfliktų, tačiau ji turėtų būti kažkiek ilgesnė, kad žmogus tap pat galėtų būti naudingas savo valstybei, ne tik tarnaudamas su ginklu, bet taip pat tarnaudamas alternatyviai. Tai galėtų būti tokios pareigos, kur dabar mums trūksta rankų: darbas senelių priegaudose, darbas su neįgaliaisias, savivaldybėse, ir kiti darbai, kur būtų galima svariai prisidėti prie mūsų visuomenės gerbūvio“, – taip pat sako ginkluotės ekspertas.
Net ir neįvedus visuotinės karo tarnybos prievolės po 6–8 metų vien dėl demografinių pokyčių tikriausiai bus šaukiami visi tarnybai tinkami jaunuoliai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Mes vienaip ar kitaip judame link visuotinės karo prievolės modelio, kuomet vyrai, jaunuoliai yra pakviečiami praktiškai visi, kurie gali atlikti tarnybą, ir įstatyme nėra numatytos sąlygos dėl tarnybos atidėjimo, nes yra atidėjimai studentams, tai, be abejonės, turi likti“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė A. Anušauskas.
Pasak ministro, dalis šauktinio amžiaus jaunuolių negali atlikti karo tarnybos dėl sveikatos problemų, ir demografinė situacija rodo, kad po 6–8 metų net ir neįvedus visuotinės karo prievolės „vis tiek mes šauksime praktiškai kiekvieną jaunuolį, kuris tinka tarnybai“.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristato Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją. Joje numatyta, kad visuotinis šaukimas į kariuomenę jaunuoliams baigus mokyklą galėtų būti įvestas per šešerius arba aštuonerius metus, jis atsieitų šimtus milijonų eurų.
Krašto apsaugos ministras pabrėžia, kad studija yra visų galimybių įvertinimas, o ne planuojami pakeitimai, ir dabartinė šaukimo tvarka nesikeičia.