Kelis šimtus metrų pavažiavus neasfaltuotu keliuku pamatome mėlynus vagonėlius, aptvertus statybine tvora. Ši vieta suskirstyta į 5 sektorius – atskirai laikomos moterys, vyrai, šeimos bei pažeidžiami asmenys. Anksčiau dar buvo ir šeimų su vaikais sektorius, bet dabar visi jie iškelti į stovyklas, kur sąlygos geresnės.
Pasienietis atidaro tvorą ir įleidžia į moterų sektorių. Į nedidelį kiemą susirenka gyventojos, kurios pradeda pasakoti savo bėdas. Viena mergina priėjusi kiša dokumentus – atmestą prieglobsčio prašymą ir Migracijos departamento sprendimą dar pratęsti sulaikymą.
Tik arabiškai kalbanti migrantė per vertėja prašo paaiškinti, kur ji gali kreiptis ir kaip apskųsti šį sprendimą. Pasak jos, stovykloje šiuo klausimu niekas jai negali padėti.
Kita pusamžė moteris prieina su vieninteliu prašymu – čia ji atvyko su savo garbaus amžiaus motina.
„Ji dabar serga ir yra perkelta į kitą sektorių. Aš nesuprantu, kodėl mes negalime būti kartu. Aš tik noriu būti šalia jos, bet man neleidžia“, – pasakoja ji.
Dar viena jauna irakietė prašo paėjėti į šoną ir tyliai pasakoja, kad afrikietės ją skriaudžia, nes galvoja, jog ji bendradarbiauja su pareigūnais.
„Gal galite man padėti?“ – viltingai sako ji.
Kitas migrantas tiesiog laiko rankose sąsiuvinį. Paklaustas, kas jame, jis atverčia ir rodo ranka rašomą bibliją su iliustracijomis. Taip jis čia stumia laiką – iš atminties perrašydamas Dievo žodį.
Purto neramumai
Pernai neteisėtai į Lietuvą iš Baltarusijos atvykus tūkstančiams migrantų jų tiesiog nebuvo kur apgyvendinti. Todėl dar rugpjūtį šimtai žmonių, tarp jų moterys su mažais vaikais, gyveno prie užkardų įkurtuose palapinių miesteliuose be galimybių nusiprausti ar gauti šilto maisto.
Todėl paskubomis pasieniečių mokyklos teritorijoje įkurta modulinių namelių stovykla buvo vertinama kaip tikras išsigelbėjimas. Tačiau 10 mėnesių čia praleidę žmonės šią vietą dabar vadina pragaru.
Į Medininkus prieš kelis mėnesius iš Kybartų kalėjimo atkeltas irakietis Delfi tvirtino, kad net ten sąlygos buvo daug geresnės. Beje, Seimo kontrolierių įstaiga nustatė, kad gyvenimas Kybartų užsieniečių registracijos centre prilyginamas kankinimams ir nežmoniškam elgesiui. Būklė kitose stovyklose kol kas neįvertinta.
„Čia yra daug, daug blogiau, – paprašytas palyginti sąlygas abiejose migrantų stovyklose, sakė pašnekovas. – Kybartuose bent yra kažkokios veiklos, čia visą laiką tiesiog sėdi kambariuose. Neturi ką daryti. Taip tuoj išprotėsime.“
Kad Medininkuose daug blogiau sakė ir iš Ruklos čia atkelta moteris, apie kurios tėvynėje patirtą košmarą dar prieš kelis mėnesius rašė Delfi.
„Rukloje bent yra pasivaikščiojimo kiemelis, ten yra socialinių darbuotojų. Ten būdavo higienos priemonių, čia aš tik dukart gavau šampūno, daugiau nieko. Čia nėra net virtuvių“, – sakė ji.
Beje abu šie migrantai sako nesuprantantys, kodėl buvo perkelti į Medininkus, niekas jiems to nepaaiškino. Tačiau abu turi įtarimą – čia jie apgyvendinti po to, kai pabendravo su žiniasklaida, todėl neatmeta, kad taip buvo nubausti.
Psichologinis klimatas šioje stovykloje itin kenčia ir dėl to, kad priešingai nei kitur, čia nėra nė vieno socialinio darbuotojo. Surasti norinčių dirbti itin sudėtinga, kadangi stovykla – laikina. Pagal dabar esančius planus, ji bus likviduojama rugpjūtį.
Panašu, kad bent čia pasirinkta valdžios taktika – kankinti migrantus nežmoniškose sąlygose tol, kol jie patys pasiprašys atgal į tėvynę.
Dėl to nekeista, kad Medininkai iš kitų centrų išsiskiria neramumų gausa. Vien šiemet iš čia plito vaizdai, kaip pareigūnai tempia gulinčią moterį ar kaip po kilusių protestų ant kelių klūpi antrankiais surakintos nuogos afrikietės.
Neslepiama, kad ne kartą migrantus tramdyti ašarinėmis dujomis, o juos raminti siunčiami riaušių malšinimo ekipuote apsišarvavę pareigūnai.
Paskutiniai dideli neramumai šioje stovykloje vyko kovo pradžioje. Po jų, kaip pasieniečiai sako, aršiausios organizatorės, buvo išvežtos į kitą stovyklą, o jų laisvė dar labiau apribota. Būtent šios moterys ir užfiksuotos garsiajame įraše.
Nors patys migrantai tvirtina, kad net nespėjo apsirengti, VSAT teigimu, tai buvo provokacija. Pasak pareigūnų, neramumus keliančios afrikietės yra pamėgusios taktiką nusirenginėti, kai mato, kad tuoj bus sulaikytos.
Dar vieni pasirodę vaizdai - Seimo nario Vytauto Bako paviešinti įrašai, kai ašarinės dujos purškiamos į vaiką. Tiesa, šiuos vaizdus komentavę VSAT paaiškino, kad situacija visiškai kitokia nei atrodo - neramumus kėlęs ir ne kartą tramdytas vyras vaiku pasinaudojo kaip skydu.
Sukrečiantis pasakojimas
Tačiau su Delfi bendravusios afrikietės sutartinai tvirtina, kad pareigūnai su jomis elgiasi nekultūringai, pravardžiuoja šunimis ir ragina grįžti iš ten, kur yra atvykusios. Įvykių epicentre kovo pradžioje atsidūrusi mergina tikino, kad išvis niekur nedalyvavo, tačiau į jos kambarį vis tiek įsiveržė pareigūnai.
Ji pasakojo, kad neramumai prasidėjo po to, kai esą pareigūnai prigąsdino migrantus, jog Baltarusijai užpuolus Lietuvą, jie būtų siunčiami į fronto liniją.
„Kitą dieną po protestų aš tiesiog miegojau, kai išgirdau lauke garsus. Kai išėjome, pamatėme, kad specialiosios pajėgos atėjo, vaikinus jėga tempė iš jų sektoriaus. Merginos iš D sektoriaus pradėjo prašyti ir verkti, kodėl jūs taip darote. Todėl grįžau į kambarį ir sakau, tiesiog eikime miegokime. Lauke didelis triukšmas, tiesiog tyliai miegokime“, – tvirtino ji.
Pasak pašnekovės, netrukus į jos kambarį įsiveržė pareigūnai, papurškė dujų ir nukreipė į ją ir jos drauges ginklą.
„Pareigūnas uždėjo kelią man ant kaklo kelią, kad nejudėčiau. Turėkite mintyje, pareigūnai tokie dideli, jie turi apsaugas, nežinau, nuo ko jie saugosi. Jo kelis buvo ant mano kaklo. Tada galvojau tik tai, kad mirsiu. Jis uždėjo kelį ant kaklo ir per koją trenkė su lazda. Galvojau, koja lūžo“, – sakė ji.
Mergina tvirtina, kad nutaikiusi progą sugebėjo iššokti per langą ir pasislėpti kitame kambaryje.
„Ir mane labiausiai nustebino, kai pamačiau, kas rašoma internete apie kovo 2-ąją. Sakė, mes apspjovėme pareigūnus, mes įkandome jiems, mes mušėme juos. Neįsivaizduoju, kaip mes turėtume jėgų tą padaryti. Kaip aš turėsiu jėgų jam trenkti, įkasti. Kaip aš kovosiu, kai aš nuoga. Bet tai buvo parašyta internete. Ir sakė, kad mes meluojame“, – pasakojo ji.
Dėl šių įvykių teisėsauga dabar yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 140 str.
Vadino provokacija
Šiuos įvykius jau anksčiau komentavęs VSAT atstovas Giedrius Mišutis viską vadino provokacija
„Maištas vyko naktį, žmonės išskirstyti į sektorius, o dalis aktyviausiųjų buvo pristatyta į tarnybines patalpas, jų buvo klausinėjama toliau, kai kurie slėpė veidus po kaukėmis, skaromis, kepurėmis. Tai, ką moterys viešina, yra provokacija, lygiai taip pat, kaip ir tuomet vykdyta provokacija“, – BNS sakė G. Mišutis.
Anot jo, pareigūnai tiesiog siekė atvesti moteris į apklausą, o moterys nusirengė pačios. „Tikrai niekas iš pareigūnų jų nenurenginėjo, niekas jokios jėgos netaikė. Jos tiesiog nusimetė drabužius sakydamos – ką jūs mums padarysite, į lauką mūsų nevesite?“, – kalbėjo G. Mišutis.
„Pasieniečiai nepasimetė, apgobė jas paklodėmis, užtiesalais ir palydėjo į tarnybines patalpas apklausai. Po to jos apsirengė. Bet kad būtų laužomos rankos, naudojama fizinė prievarta – to nebuvo“, – patikino VSAT atstovas.
Anot jo, dažnai siekiant nuraminti migrantus, šie spjaudosi ar kandžiojasi siekdami išprovokuoti pareigūnus. „
Tai, kas rodoma, yra elementarus nepaklusimas tvarkai, provokavimas, bandymas išvesti iš kantrybės pareigūnus, juos „pašokdinti“, – pridūrė jis. G. Mišučio teigimu, 13 migrantų perkelti į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje, sulaikytųjų užsieniečių bendrabutį, jiems iki šiol yra apribota galimybė judėti po centro teritoriją.
Pareigūnai kaltina politikus
Tuo metu Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga išplatintame pranešime dėstė, kad dėl susidariusios situacijos kalčiausi yra politikai, tačiau atsakomybę jis bando permesti pareigūnams.
„Darosi nebe juokinga. Pareigūnams daromas labai didelis spaudimas iš nevyriausybinių organizacijų, Seimo kontrolierių, Seimo narių ir dėl apgyvendinimo sąlygų, ir dėl kitų, su nelegaliais migrantais susijusių, dalykų. Pareigūnai su nerimu eina į tarnybą, nes kilus bet kokiems neramumams Užsieniečių registracijos centruose, kai kurie politikai ragina pradėti pareigūnų atžvilgiu tyrimus, taip pat ir dėl perteklinės jėgos naudojimo“ – sako Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.
„Keistai atrodo, kai Seimo kontrolierius ar Seimo nariai atvažiuoja tikrinti sąlygų Kybartų pataisos namuose, nors priimant sprendimą ten apgyvendinti migrantus turėjo būti žinoma ne tik kiek žmonių ten galima sutalpinti, bet ir kokios ten sąlygos gyventi, kokius darbus reikėtų atlikti, norint pataisos namų patalpas pritaikyti neteisėtiems migrantams. Iš praėjusių metų pabaigoje paskirtos naujos Seimo kontrolierių įstaigos vadovės tikimės racionalesnių sprendimų ar šaltesnio proto“, – kalbėjo R. Liepa.
Pasak profsąjungos pirmininko, gausu nevyriausybinių organizacijų, kurios ne tik teikia pagalbą daiktais, bet, pasitaiko atvejų, kai neteisėtiems migrantams bando paaiškinti jų teisinę padėtį Lietuvoje, net neturėdami su teise nieko bendra, negalvodami apie pasekmes, kad nepamatuotai suteikus „svečiams“ kokių vilčių, kalbant apie galimus jų teisių pažeidimus, įžiebiamas laužas.
Jungtinės Tautos net atsiuntė savo atstovus, kad nuolat stebėtų Lietuvos pasieniečių veiksmus sprendžiant neteisėtos migracijos krizę ir užkardytų galimai jų neteisėtus veiksmus migrantų atžvilgiu, t. y. su kiekvienu nauju skundu, pareigūnas yra traktuojamas kaip potencialus pažeidėjas arba nusikaltėlis žmogiškumui. Tačiau patys pareigūnai ar jų kolegos keturkojai susiduria su migrantų nuolatiniais išpuoliais jų apgyvendinimo vietose – mėto į pareigūnus kas po ranka pakliūva net ir maistą, jie įžeidinėjami ir vadinami rasistais, grasinama, jie nuolat provokuojami panaudoti specialiąsias priemones ar jėgą, kai atsisakoma paklusti jų teisėtiems reikalavimams, bandoma jiems fiziškai pasipriešinti ir pan.
„Tai iš esmės ydingas požiūris. Negalima sakyti, jog pareigūnas pažeidėjas vien dėl to, kad vykdo politikų priimtus, galiojančius įstatymus. Ir jei politikai jau taip ieško nusikaltusiųjų ar tų, kurie neva netinkamai tvarkosi su neteisėtos migracijos krize, pirmiausia turėtų atsigręžti patys į save, nes neteisėtus migrantus į pataisos namus, Užsieniečių registracijos centrus „sukišo“ patys, spausdami balsavimo mygtuką ar keldami ranką“, – sako R. Liepa.