Elniai siaubia kaimynų sodybas

Kad savo sūnaus valdose būtent jis laiko gyvūnus, patvirtino pats uždarosios akcinės bendrovės „Arvi ir ko“ valdybos narys, UAB „Arvi kalakutai“ vadovas, Rusijos garbės konsulas Marijampolėje V. Kučinskas.

Kaip rašėme trečiadienį, Ignalinos rajone prie Žeimenio ežero gyvenantys žmonės labai nustebo, kai po jų kiemus ėmė bėgioti elniai. Delfi išsiaiškino, kad tai nėra iš miško pas žmones atbėgę gyvūnai. Lietuvoje žinomas verslininkas, sportinių šokių šokėjas ir televizijos projektų vertinimo komisijų narys J. Kučinskas šalia ežero turi sklypą, kuriame – laukinių žvėrių aptvaras. Tačiau šiuo metu jame laikyti elniai – laisvėje.

Trečiadienį publikuotą tekstą galite rasti čia.

Verslininko ir šokėjo valdomas sklypas yra Ignalinos rajone, Senųjų Bajorų kaime.

Peržiūrėjus Registrų centro duomenis matyti, kad tai yra didžiulis sklypas, kurio dydis – net 36,2994 ha.

Taip pat Registrų centro išraše galima rasti informaciją, kad sklypas patenka į hidrografinio draustinio teritoriją, jame yra ir miško žemės. Jeigu ne laukiniai žvėrys, verslininkas negalėtų apsitverti miško, nes, remiantis Lietuvoje galiojančiu Miškų įstatymu ir aplinkos ministro patvirtintomis Lankymosi miške taisyklėmis, miškų – privačių ir valstybinių – tverti negalima. Juose turi teisę lankytis visi norintys. Tačiau išimtis taikoma, kai nutariama laikyti laukinius žvėris. Tuomet savivaldybė turi teisę apriboti žmonių lankymąsi miške ir leisti tverti privatų mišką.

Kaip Delfi sakė vietos gyventojai, į laisvę patekę verslininko elniai jiems sukėlė labai daug rūpesčių, nes pastoviai lankosi jų sodybose ir drąsiai vaikščioja ant kelio.

Publikavus tekstą su žurnalistais susisiekė jau kiti gyventojai ir suteikė dar daugiau informacijos. Šalia gyvenantis žmogus sakė įtariantis, kad elniai galbūt buvo paleisti tyčia.

„Didžiulį įtarimą kelia tai, kad elniai laisvėje jau kelios savaitės, bet niekas jų negaudo. Savininkas formaliai sakė, kad jie pabėgo, bet aš netikiu. Man atrodo, kad jie galėjo būti specialiai paleisti, nes verslininkui galbūt jie tiesiog nusibodo. Kalbėjau su gamtininkais. Jie sakė, kad elniai patys grįžta į maitinimo vietą. Bet šiuo atveju yra kitaip. Mano žiniomis, jie iš aptvaro yra baidomi ir jiems neleidžiama grįžti. Norint tuos elnius labai greitai būtų galima susigrąžinti. Bet dabar situacija visai kitokia – jie laisvėje ir kaimynams kelia labai daug rūpesčių”, - sakė su Delfi bendravęs vietos gyventojas, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinoma.

Taip pat jis sakė žinantis, kad aptvare nelikus elnių, prasidėjo tam tikri darbai. Esą buvo suarta žemė.

FOTO: DELFI / Tomas Vinickas

Susigrąžinti visų gyvūnų nesitiki

Ar tai tiesa ir ar apskritai savininkas bando susigrąžinti pabėgusius gyvūnus, paklausėme sklypo savininko J. Kučinsko. Tačiau šis atsakė Delfi klausimus perduosiąs gyvūnų šeimininkui.

Netrukus su Delfi susisiekė Lietuvoje žinomas verslininkas, J. Kučinsko tėvas V. Kučinskas. Tiesa, jis neatsakė į Delfi klausimą, ar tiesa yra tai, ką žurnalistams teigė vietos gyventojas, kad elniai iš aptvaro yra baidomi.

V. Kučinskas į konkrečius klausimus neatsakė, tik atsiuntė bendro pobūdžio komentarą. „Kreipiuosi dėl iškilusių klausimų dėl pabėgusių gyvūnų Ignalinos rajone. Aš, Vidmantas Kučinskas, esu gyvūnų savininkas. Tarpusavio susitarimu su sūnumi Justu Kučinsku dalyje jam priklausančios teritorijos jau daugiau nei 10 metų vykdau ūkinę veiklą – aptvare auginu laukinių gyvūnų bandą”, - teigė verslininkas.

Jis pripažino nesitikintis, kad į aptvarą bus sugrąžinti visi pabėgę gyvūnai. Taip pat jis patvirtino, kad dalis aptvaro tikrai buvo suarta.

„Patvirtinu faktą, kad prieš keletą savaičių, voljero rekonstrukcijos darbų metu, iki penkiasdešimties gyvūnų banda ištrūko iš aptvaro ir pasklido po aplinkinius miškus ir pievas. Dalį aptvaro žemės suarėme ir užsėjome greitai augančia žole. Naujai sutvirtintas aptvaras paliktas atviras gyvūnams sugrįžti, o jų suvarymui į aptvarą ir nubaidymą nuo aplinkinių laukų pasitelkėme vietinių medžiotojų pagalbą. Jų teigimu aplinkinėse teritorijose tebesiblaško vos mažiau nei pusė išėjusių gyvūnų. Tikiuosi, kad dalį sugrįžusių gyvūnų pavyks uždaryti, o kiti prisitaikys gyventi laisvėje ir papildys Aukštaitijos nacionalinio parko gyvosios gamtos išteklius”, - dėstė V. Kučinskas.

Anot jo, šiuo metu gyvūnus stebi ir dalies jų sugrąžinimu rūpinasi jo įgaliotas atstovas – medžiotojas.

Elniai fiksuojami dviejuose kaimuose

Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė Delfi suteikė daugiau informacijos, kurią surinko pareigūnai.

Anot jos, leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduotas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamente 2008-02-11. Vadovė teigė, kad tokių leidimų galiojimo terminas nėra nustatomas, todėl jis yra galiojantis. Paskutinį kartą aplinkosaugininkai aptvarą tikrino 2018 metais.

„Nelaisvėje laikyti natūraliai Lietuvos Respublikos teritorijoje paplitusių rūšių laukiniai gyvūnai, kurie ištrūksta į laisvę ir kurių savininkas per vieną mėnesį nuo ištrūkimo į laisvę dienos šių gyvūnų nesugauna, laikomi laisvėje gyvenančiais valstybei nuosavybės teise priklausančiais laukiniais gyvūnais”, - kas bus, jei savininkas per mėnesį jų nespės sugauti, paaiškino O. Vėbrienė.

Be to, ji teigė, kad apie gyvūnų pabėgimą Utenos valdybai buvo pranešta elektroniniu paštu 2020-05-04. Pabėgimas įvyko 2020-05-03.

„Pagal pranešimą pabėgo 33 vienetai danielių ir 24 vienetai tauriųjų elnių. Iki 2020-05-20 pavykę sugrąžinti 8 danielius”, - teigė O. Vėbrienė.

Pasak jos, Utenos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje yra gautos informacijos apie Grikepelių ir Bajorų kaimų apylinkėse keistai besielgiančius elnius.

Kad nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus leista, patvirtino ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė. „Atsakant į jūsų užklausą, pagal turimus duomenis, tuo metu veikęs Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (Utenos RAAD) yra išdavęs šiuos leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje, Senųjų Bajorų v. s.: 2009-12-29 išduotas leidimas laikyti danielius ir tauriuosius elnius (20/4 vnt.), 2008-02-11 išduotas leidimas laikyti tauriuosius elnius ir danielius (43/98 vnt)“, – informavo L. Gaidžiūnaitė.

Tačiau vietos gyventojai mini kur kas didesnį gyvūnų skaičių, nei leista laikyti 2009 metais. Galbūt iš tiesų aptvare laikyta daugiau gyvūnų, nei buvo leidžiama?

Aplinkos apsaugos departamento vadovė O. Vėbrienė patvirtino, kad, pareigūnų duomenimis, iš aptvaro pabėgo 33 vienetai danielių ir 24 vienetai tauriųjų elnių.
FOTO: DELFI / Kiril Čachovskij

Verslo imperija patiria sunkumų

Sklypas, kuriame yra įrengtas voljeras, priklauso verslininkui ir šokėjui J. Kučinskui. Tačiau verta atkreipti dėmesį į kitą detalę. Registrų centro išraše yra nurodytas turto arešto faktas. Sklypą areštavo Viliaus apygardos teismas 2019 m. spalio 25 dieną. Taigi savininkui yra apribota disponavimo teisė.

Didžiuliame sklype yra šie statiniai: 285 kv. m. gyvenamasis namas, garažas, pirtis, valtinė, ūkio pastatas, klėtis, sandėlis.

Turto savininku J. Kučinskas tapo 2013 metais pagal dovanojimo sutartį. Tačiau šiuo metu Vilniaus apygardos teismas šį turtą yra areštavęs.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad praeityje V. Kučinsko sukurta verslo imperija šiuo metu susiduria su tam tikrais sunkumais.

Šių metų kovą „Verslo žinios“ rašė, kad verslininko V. Kučinsko netiesiogiai valdoma vienintelė Lietuvoje gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“ teismo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą.

Taip pat BNS rašė, kad pastaruoju metu teismuose nagrinėjamos dešimtys ieškinių dėl „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ įsipareigojimų nevykdymo, skola „Sodrai“ yra išaugusi iki beveik 24 tūkst. eurų, įregistruoti šeši turto areštai.

Taip pat BNS primena, kad pernai lapkritį restruktūrizavimo byla iškelta kitai V. Kučinsko įmonei – vienai pagrindinių „Arvi“ grupės įmonių Marijampolės „Arvi kalakutams“, Marijampolės trąšų gamintojai „Arvi fertis“ bankroto byla iškelta pernai gegužę.

„Būtina sustabdyti skubų skolų išieškojimą, siekiant apsaugoti kreditorių visumos interesus“, – rašoma įmonės pareiškime. Klaipėdos apygardos teismas dėl duomenų trūkumo pareiškimo nepriėmė – pasigedo informacijos apie bendrovės finansinius rezultatus, konkretaus kreditorių sąrašo, įsipareigojimų jiems. Teismo vertinimu, pateiktas kreditorių sąrašas netikslus, tas pats kreditorius sąraše įrašytas po kelis kartus, nurodant skirtingas įsipareigojimų sumas. Lietuvos apeliacinis teismas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vz.lt 2019 metais rašė, kad V. Kučinsko kontroliuojamai Marijampolės trąšų gamintojai UAB „Arvi fertis“ iškėlus bankroto bylą – pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršijo 18 mln. Eur, kai turtas sudaro 5,3 mln. Eur.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (156)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės