Nameliai ant ežero kranto
Maža to, kyla įtarimų, kad kol šis statybos inspektorius galimai veikė verslininko naudai, sklype ant ežero kranto galėjo atsirasti ir naujų neteisėtų statinių.
Molėtų rajone, Labanoro regioniniame parke, tyvuliuojantis Baltųjų Lakajų ežeras mėgstamas poilsiautojų iš visos Lietuvos. Tačiau akylesnė akis pastebi, kad šioje Labanoro regioninio parko širdyje esančioje vietoje nameliai ėmė dygti ne tik ežero pakrantėje, bet ir pačiame ežere.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą statybos vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje yra draudžiamos. O ežere, kuris priklauso valstybei, statinių taip pat neturėtų būti. Statybos, remiantis Miškų įstatymu, draudžiamos ir miškuose.
Tačiau kai kurie greta ežero esančių sklypų savininkai, regis, ne visada elgiasi taip, kaip numato įstatymas.
Delfi dar 2021 m. rugsėjį apsilankė prie šio ežero esančiame Ažuraisčių kaime ir užfiksavo galimus pažeidimus. Vėliau juos patvirtino ir tyrimus atlikę pareigūnai.
Teikia nuomos paslaugas
Čia savo paslaugas viešai siūlo „Glamping Lithuania“. Internete yra pateikti net keli skirtingi variantai.
Štai, pavyzdžiui, nedidelis namelis dviems. „Vieno kambario namelis dviems su peizažu į Baltųjų Lakajų ežerą. Šiuo metu galime jums pasiūlyti net keturis skirtingus namelių variantus, kurie skiriasi nuo įrengtos SPA įrangos nameliuose.
Ilsėkitės su visais patogumais. Namelyje yra dvigulė lova su kokoso čiužiniu, tualetas, dušas, persirengimo kambarys, kepsninės, šaldytuvas, krėslai, šezlongai, SPA vonios, pėdų masažo procedūros, romantiškas apšvietimas, suteikiantis romantikos ir atsipalaidavimo. Čia yra sutvarkyta lauko aplinka, yra liepteliai, laipteliai, kiemo apšvietimas“, – rašoma skelbime.
Ten pat nurodoma, kad iš viso yra 3 tokie nameliai. Jų dydis – maždaug 25 kvadratiniai metrai.
Tačiau yra ir didesnių. „Susipažinkite su mūsų vila. Tai tikra ramybės oazė! Namelis ant ežero kranto, kuris neturi kaimynų! Šis namelis išsiskiria tuo, jog yra ypatingai erdvus, o vaizdas pro langą visais metų laikais tiesiog užburia! Taip pat šiame namelyje rasite ir elipsinę vonią“, – rašoma skelbime.
Nurodoma, kad šio kambario dydis – 50 kvadratinių metrų.
Šių namelių nuomos kaina priklausomai nuo sezono svyruoja nuo 100 iki 250 eurų parai.
Kaip nurodyta internete, visi nameliai turi patogumus, dušus, tualetus, atpalaiduojančias vonias.
Po Delfi vizito prie Baltųjų Lakajų ežero savo tyrimus 2021 m. atliko ir skirtingos kontrolę vykdančios institucijos. Jos nustatė pažeidimus ir įpareigojo sklypų savininkus juos pašalinti.
Antstolė areštavo sklypą
Registrų centro duomenimis, sklypas su poilsiui skirta infrastruktūra priklauso Tadui Vyteniui Jociui. Jis vienas šalia kito esančius sklypus nusipirko 2015 metais.
Tuo metu Dainius Jocys 2016 m. pasirašė panaudos sutartį.
Svaru paminėti ir tai, kad sklypui, esančiam Ažuraisčių kaime 3, antstolė Aistė Mikulėnienė 2023 m. gegužę pritaikė areštą.
Registrų centro duomenimis, 2021 m. panaudos sutartį D. Jocys pasirašė ir dėl gretimo sklypo, esančio Ažuraisčių kaime 3A. Šis sklypas priklauso Vygandui Merkiui.
T. V. Jocys valdo ir dar vieną šalia esantį sklypą – Ažuraisčių k. 4.
Pažeidimai iki šiol nepašalinti
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovas Andrius Juodelis teigė, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nustačius pažeidimus, nameliai ant ežero kranto turėjo būti pašalinti iki 2022 m. balandžio 29 d. Iki šios datos turėjo būti pašalintas ir namelis medyje. Anot jo, pareigūnai buvo konstatavę ir daugiau pažeidimų. Tačiau A. Juodelis teigė, kad pažeidimai iki šiol nepašalinti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi informavo, kokius pažeidimus nustatė pareigūnai.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2021-09-20 atlikusi patikrinimą, nustatė, kad žemės sklype Molėtų r. sav., Mindūnų sen., Ažuraisčių k. 3, įrengta poilsiavietė: medinis takas pakrantėje su suoliukais, mediniai laiptai, medinis takas, medinės aikštelės, ant kurių įrengtos palapinės iš metalinio karkaso ir brezentinės medžiagos, kubilai maudymuisi. Prie aikštelių įrengti lieptai. Viena medinė aikštelė įrengta ant pontoninio pagrindo, kitos – ant žemės. Patikrinimo metu taip pat užfiksuotas namelis medyje, prie kurio prijungtas vanduo iš šalia įrengto gręžinio; nuotekos iš namelio išvestos plastikiniu vamzdžiu į žemę įkastą plastikinę talpą.
Vis dėlto šie nelegalūs statiniai iki šiol nėra pašalinti. Maža to, Statybos inspekcija turi duomenų, kad toje vietoje galėjo atsirasti ir naujų pažeidimų.
„Informuojame, kad 2023-06-29 bus vykdomas faktinių duomenų patikrinimas vietoje dėl PN įvykdymo ir dėl galimai neteisėtai sklype naujai pastatytų statinių, apie kuriuos pranešta Statybos inspekcijai 2023-06-19 gautame pranešime.
Nustačius, kad PN nėra įvykdytas, įvykdytas iš dalies ar įvykdytas netinkamai, Statybos inspekcija dėl priverstinio nurodymo vykdymo kreipsis į antstolius, prašydama antstolio kreiptis į teismą dėl nevykdymo pasekmių taikymo, t. y. teisės Statybos inspekcijai atlikti griovimo darbus suteikimo ir baudos skyrimo. Teismui suteikus teisę Statybos inspekcijai organizuoti griovimo darbus, imsis griovimo organizavimo veiksmų (sąmatos rengimo ir griovimo darbų rangos pirkimo veiksmų)“, – nurodė R. Kėkštienė.
Dėl savo darbuotojo kreipsis į STT ir prokuratūrą
Be to, Statybos inspekcija pripažino, kad vienas jos darbuotojas šiuo atveju netinkamai atliko savo pareigas. Jo veiksmai galėjo būti naudingi pažeidimus padariusiam verslininkui. Todėl šiuo metu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas.
Pažymime, kad patikrinimą vietoje paskirta atlikti kito Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojams, dalyvaujant Inspekcijos imuniteto pareigūnui.
Apie patikrinimo rezultatus informuosime papildomai“, – dėstė R. Kėkštienė.
Anot jos, atlikus vidinį tyrimą visa informacija bus perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai ir prokuratūrai.
„Šiuo metu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, jį pabaigus visa informacija bus perduota STT ir prokuratūrai. Atsiprašome dėl susiklosčiusios situacijos ir imamės visų priemonių dėl pažeidimų šalinimo ir pareigūnų atsakomybės“, – teigė R. Kėkštienė.
Plaustas pavirto laivu
Aplinkos apsaugos departamentas dėl ši atvejo taip pat buvo pradėjęs tyrimą.
„2021 m. rugsėjį AAD Utenos valdybos pareigūnai, atlikę sklypo Ažuraisčių k., Mindūnų sen., Molėtų r., apžiūrą nustatė, kad ties sklypu Baltųjų Lakajų ežere įrengtas plūduriuojantis plaustas yra su uždaro tipo patalpa, vandens kubilu ir biotualetu.
Apžiūros metu plūduriuojančio plausto savininkas nepateikė su saugomos teritorijos direkcija suderintų plūduriuojančio plausto laikymo sąlygų, pažeisdamas Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginius reikalavimus IV skyriaus 17 punktą. Jame nurodoma, kad valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos rezervate ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonose esančiuose vandens telkiniuose leidžiama statyti ir (arba) švartuoti plūduriuojančius lieptus, plūduriuojančius tiltus, plaukiojančias prieplaukas (debarkaderius), suderinus jų projektus ir laikymo konkrečiame vandens telkinyje sąlygas su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija.
Pasibaigus PN įvykdymo laikui buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad iki PN įvykdymo termino pabaigos jame nustatyti reikalavimai neatlikti. Dėl neįvykdymo plūduriuojančio plausto savininkui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį ir paskirta bauda“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.
Tačiau, kaip matyti iš Aplinkos apsaugos departamento atsakymo, aplinkosaugininkų neteisėtu pripažintas plaustas staiga tapo laivu. Taip bandyta jį įrenginį išsaugoti.
„Ruošiant bylos dokumentų perdavimą teismui dėl asmens įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, plūduriuojančio plausto savininkas informavo, kad plūduriuojantis plaustas buvo įregistruotas kaip pramoginis laivas su elektriniu varikliu, t. y. pasikeitė plūduriuojančio plausto paskirtis, ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkosauginiuose reikalavimuose nėra prievolės pramoginių laivų švartavimo ir laikymo sąlygas saugomoje teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose derinti su saugomos teritorijos direkcija, nustatyta, kad duotas PN buvo įvykdytas po PN nurodyto įvykdymo termino pabaigos.
Departamentas papildomai kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją su prašymu atlikti neplaninį pramoginio laivo patikrinimą, siekiant įsitikinti, ar jis atitinka atitikties deklaracijoje pateiktus parametrus ir yra eksploatuojamas nepažeidžiant normatyvinių teisės aktų.
Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė Eglė Kučinskaitė Delfi patvirtino, kad patikrinimas buvo atliktas. Tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Taigi, savininko bandymas įteisinti šį plaustą pavyko.
„LTSA, gavusi informaciją iš Aplinkos apsaugos departamento dėl vidaus vandenų transporto priemonių eksploatavimo pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus, 2022 m. gegužės – birželio mėn. įvertino (atliko tyrimą) dėl nurodytų vidaus vandenų transporto priemonių eksploatavimo be registracijos ir privalomos techninės apžiūros.
Vertinimo (tyrimo) metu nebuvo surinkta duomenų, kad minėtosios vidaus vandenų transporto priemonės yra eksploatuojamos pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. be registracijos ir privalomos techninės apžiūros.
Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo surinkta duomenų, kad minėtosios vidaus vandenų transporto priemonės yra eksploatuojamos pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus, pažeidimai fiksuoti nebuvo. Poveikio priemonės taip pat nebuvo taikytos“, – teigė E. Kučinskaitė.
Delfi su klausimais kreipėsi į „Glamping Lithuania“, tačiau atsakymų negavome.