„Prezidentė susitiko, padėkojo už darbus ir aš paprašiau, kad būčiau atleistas, nes nematau galimybes dirbti komandoje su dabartiniu premjeru, kuris įstato ministrus į priešakines pozicijas, o paskui palieka vienus“, – sakė K. Navickas.
Jis patikslino pirmiausiai kalbąs apie miškų kirtimo normos didinimą 6 proc.
„Ministras Vyriausybei teikė sprendimą, kad nebūtų metinė norma didinama iki 6 proc., tačiau premjeras ir Vyriausybė priėmė kitą sprendimą. Tada aš turėjau tą ilgą laiką ginti“, – prisiminė K. Navickas.
Pasak pareigas paliekančio ministro, premjero sekretoriato vadovė buvo paprašė, kad jis pateiktų atsistatydinimo pareiškimą savo valia.
„Aš to nesutikau, nes mano motyvas yra labai paprastas, mano atleidimas yra destrukcinis veiksmas, jis neprisideda prie darnios valstybės veiklos. Aš šitoje veikloje nenoriu bendradarbiauti“, – sakė K. Navickas.
Kritiką nukreipė į premjerą
Kalbėdamas apie savo darbus, jis įvardijo miškų urėdijų reformos sėkmę.
„Mes buvome pažadėję, kad reforma duos valstybei ekonominį efektą – 11 mln. , galiu pasakyti, kad už šių metų rezultatus bus pervesta 15 mln. (…) Tas priekaištas, kad aš stabdau kažkokias reformas – tai tikrai labai norėčiau sužinoti kurias, nes tos, kurios stoja, tai jos labiau stoja iš premjero pusės negu iš manęs“, – sakė K. Navickas.
Jis atsiėmė pirmadienį savo išsakytus žodžius, kad kažkas Seime norėjo jo galvos.
„Supraskite, pirmadienį aš sužinau žinią, po penkiolikos minučių stoviu prie sienelės, emocijos verda, tikrai nežinau, ką sakyti. Ne galvos, (…) atvirai pasakysiu – neturiu ir neturėjau politinio palaikymo nei iš „valstiečių“ frakcijos, nei iš paties premjero. Kol vykdai valinius sprendimus, viskas vyko gerai, bet kai turi savo nuomonę, tas nepatinka“, – sakė K. Navickas.
Jis nemano, kad socialdarbiečiai prisidėjo prie jo patraukimo.
„Esu įsitikinęs, kad tai premjero asmeninis sprendimas, aš nebuvau informuotas, man nėra paaiškinta motyvų iki šiol“, – sakė K. Navickas.
Kaip ir žadėjo įteikė pareiškimus
Trečiadienį prezidentė susitinka su aplinkos ir kultūros ministrais.
Apie planus keisti šiuos tris ministrus Vyriausybės vadovas pranešė per spaudos konferenciją pirmadienį. Premjeras tai vadina vyriausybės „perkrovimu“.
Kaip jau skelbta, jei prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtins teikimus atleisti švietimo ir mokslo, kultūros ir aplinkos ministrus, bus pasikeitę jau šeši šios Vyriausybės ministrai.
Pagal Konstituciją pasikeitus daugiau nei pusei iš keturiolikos ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus arba atsistatydinti.
Tačiau po prezidento rinkimų ministrų pasikeitimai bus skaičiuojami iš naujo. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teiginys „Vyriausybė yra iš naujo gavusi įgaliojimus veikti“ reiškia, kad prasideda naujas Vyriausybės įgaliojimų tarpsnis ir todėl ministrų pasikeitimai Vyriausybėje skaičiuojami nuo jo pradžios. Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.
2018 metų gruodžio 3 dieną ministras pirmininkas S. Skvernelis pranešė atleidžiantis tris ministrus. Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė, aplinkos ministras K. Navickas ir kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson atleidžiami siekiant didesnio proveržio jų kuruojamose srityse.
Premjeras sakė konkrečių priekaištų atleidžiamiems ministrams neturintis. 2018 metų balandžio 25 dieną pranešta apie žemės ūkio ministro Broniaus Markausko sprendimą trauktis iš pareigų.
Ministras sulaukė kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių, paaiškėjus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas.
2018 metų kovo 6 dieną apie sprendimą atsistatydinti pranešė teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Ji šį sprendimą priėmė sulaukusi prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, kad nesusitvarko su pareigomis, ministerijos audito darbuotojai užsiminus apie patiriamą spaudimą iš ministerijos vadovybės.
2017 spalio 13 dieną darbą baigė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Jis atsistatydinimo pareiškimą įteikė, kai iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasitraukė jį delegavusi Socialdemokratų partija.