V. Kernagio su grupe parlamentarų parengtame įstatymo projekte nurodoma, kad Lietuvos radijo stotims būtų nustatyta 35 proc. Lietuvos nacionalinių kūrinių kvota. Ketvirtadalį šios kvotos siūloma skirti naujiems, per pastaruosius trejus metus sukurtiems Lietuvos muzikos kūrėjų kūriniams.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario siūlomi pakeitimai pirmadienį aptarti Seime surengtoje diskusijoje.
Atlikėjams ir muzikos verslo atstovams, panašu, tokios pataisos patinka – jie skaičiuoja, kad įpareigojus radijo transliuotojus trečdalį eterio skirti lietuviškam turiniui, šalies atlikėjai per metus papildomai uždirbtų apie milijoną eurų.
Seimo narys V. Kernagis kalbėjo, kad per metus Lietuvos kūrėjai sukuria apie 7 tūkst. naujų kūrinių, todėl jie nusipelnė, kad visuomenė sužinotų apie jų kūrinius.
„Neatsiejama viso to dalis yra pinigai. Skaičiuojama, kad apie milijoną eurų liktų Lietuvoje ir neiškeliautų užsienio kūrėjams“, – sakė V. Kernagis.
Kai kurioms stotims teks užsidaryti
Tuo tarpu radijo stočių atstovai pataisas vadina perteklinėmis ir teigia, kad kai kurios radijo stotys dėl jų turės užsidaryti.
„Labai ačiū šiai Seimo kadencijai, kuri sugalvojo apriboti ir žlugdyti komercinį radijo verslą“, – neieškodamas žodžių diskusijoje kalbėjo Gintaras Zdebskis, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas.
Pasak jo, tokių pataisų priėmimas reikštų kai kurių radijo stočių užsidarymą, nes jos yra orientuotos tik į užsienio autorių kuriamą muziką. G. Zdebskio teigimu, tokios stotys yra populiarios, turi gerą įvaizdį, o jų uždarymas lemtų didelius nuostolius.
G. Zdebskio teigimu, viena pirmųjų radijo stočių, kuri užsidarytų priėmus tokias pataisas, būtų „M-1 Plius“.
„Radijo eteriai nėra guminiai ir dalis tų 7 tūkst. kūrinių, sukuriamų per metus, nepateks į eterį bet kokiu atveju“, – teigė diskusijos dalyvis, pridurdamas, kad vis daugiau eterio užima radijo laidų vedėjai.
Be to, pataisas kritikavęs G. Zdebskis teigė, kad komercinės radijo stotys remia daug renginių, skiria dideles lėšas. Jo teigimu, negalima aklai remtis užsienio šalių pavyzdžiais, nes jų motyvai įvedant kvotas nacionaliniams kūriniams, buvo kiti nei siūlomi Lietuvoje.
„Buvo pasakyta, kad tai yra tose šalyse, kad portugalai dėl to laimėjo „Euroviziją“. Didžiosios radijo stotys visą savo egzistavimo laikotarpį domisi ir žiūri, kas vyksta pasaulinėje radijo rinkoje. Kalbamės su savo kolegomis iš viso pasaulio, nesėdime užsidarę.
Mes sekame rinkos pokyčius, radijo tendencijas. Lietuvoje radijas yra gana aukštame lygyje“, – teigė G. Zdebskis.
Jis sakė, kad kūriniai radijo stotyse leidžiami ne pagal subjektyvius kriterijus, o pagal tai, kas priimtina didžiausiai auditorijos daliai ir reikš, kad išgirdę tuos kūrinius jie neišsijungs radijo stoties. G. Zdebskis taip pat kalbėjo, kad skirtingose radijo stotyse leidžiamas skirtingas kiekis lietuviškos muzikos.
„Kai kuriose lietuviškos muzikos yra 85 proc., o kai kuriose 15 proc.“, – teigė Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas, pridurdamas, kad tai, kokie kūriniai leidžiami radijo eteryje, priklauso ir nuo reklamos užsakovų, iš kurių radijo stotys gauna didžiąją dalį savo pajamų.
Pasak G. Zdebskio, reklamos užsakovai dažniausiai renkasi radijo stotis, kur groja daugiau užsienio kūrėjų kūrinių, o ne lietuviškų. Jis palygino radijo stotis „Lietus“ ir „M-1 Plius“. Anot jo, pastaroji radijo stotis gauna gerokai daugiau reklamos užsakymų, o groja daug mažiau lietuviškų autorių kūrinių.
Parlamentarė Monika Navickienė kalbėjo, kad svarbu kalbėti apie situaciją, kurioje šiuo metu yra atsidūrę Lietuvos atlikėjai, o ne apie tai, kaip gerai tvarkosi komercinės radijo stotys.
Pataisos kelia daug klausimų
Radijo stoties „LRT KLASIKOS“ atstovė Jūratė Katinaitė kalbėjo, kad LRT RADIJO eteryje pusė ar net daugiau visos leidžiamos muzikos yra Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų.
„Jei kalbame apie LRT, tai lietuvių muzikos ten ir taip yra kone pusė, o šiemet net ir viršijame tas ribas, būna dienų, kai grojame 100 proc. lietuvišką muziką. Mums tą kvotą išpildyti būtų visiškai nesudėtinga“, – diskusijoje kalbėjo J. Katinaitė.
Visgi, kaip pastebėjo „LRT KLASIKOS“ atstovė, problema kyla dėl įstatymo pataisose įrašytos nuostatos, kad dalis privalomo 35 proc. lietuviško turinio turi būti sukurta per pastaruosius trejus metus. Pasak J. Katinaitės, tai sukeltų nepakeliamą administracinę naštą.
„Mes turime milijoninius fondus, jų skaitmenizavimas kainuoja didelius pinigus, nauji investiciniai projektai, dar jų nespėjus pradėti, jau sensta. Turėtume atsisakyti viso to paveldo vien dėl to, kad tyrime ištransliuoti 25 proc. pačių naujausių įrašų. Tai būtų jau nepakeliama našta“, – sakė J. Katinaitė.
Be to, anot jos, nėra kalbama apie nacionalinę lietuvių kalbą. Pasak J. Katinaitės, užsienio šalyse, kur taikomos panašios kvotos, jos susijusios su nacionaline kalba. Kaip pavyzdžius ji paminėjo Belgiją, Ukrainą.
„Reikalavimas, kad 30 proc. muzikos, grojamos per radiją, būtų ukrainiečių kalba, yra suprantamas. Tas pats yra Belgijoje. O šiame įstatymo projekte siūloma, kad būtų apskirtai lietuviškos muzikos kažkoks bendras kiekis“, – kalbėjo „LRT KLASIKOS“ atstovė.
Jos teigimu, iškiltų ir sunkumų tokiais atvejais, kai lietuvių atlikėjas kūrinį įrašo užsienio įrašų studijoje ar dirba su kitų šalių įrašų kompanijomis.
„Ar tai atitinka mūsų kvotą, ar neatitinka? Juk tai nebėra lietuviška plokštelė? Kas suindeksuotų visa tai? Kas tai suadministruotų? Mes, kaip visuomeninis transliuotojas, galėtume transliuoti dar daugiau lietuviškos muzikos, tačiau tada reikėtų investicinės paramos, kaip visa tai pateikti, nes tai būtų papildomi etatai, naujos technologijos“, – kalbėjo J. Katinaitė, pridurdama, kad valstybėse, kur panašios kvotos yra, jos egzistuoja geros valios susitarimo pagrindu.
Svarbu ne tik kiekybė, bet ir kokybė
„LRT OPUS“ programos įkūrėjas ir direktorius Darius Užkuraitis teigė, kad radijo stotimis svarbu leisti kokybišką muziką. Pasak jo, jei sukuriamas kokybiškas lietuviškas kūrinys jis bet kokiu atveju leidžiamas įvairių radijo stočių eteryje.
„Tarkime, buvo problema su alternatyvia muzika, atsirado „LRT OPUS“, kur grojama alternatyvia muzika. Nemanau, kad jei bus privaloma groti 30 ar 40 proc. lietuviškos muzikos, nuo to atsiras daugiau geros muzikos. Jos dėl to daugiau neatsiras – jei yra 10 grupių, tai ir bus 10 grupių.
O jei atsiras daugiau, tai tikrai ne dėl to, kad padidinsime lietuviškos muzikos procentą. Jei atsiranda gera grupė, visi norės groti jos muziką. Geras produktas visada automatiškai pasirodys, procentas prasiplės. Manau, kad toks pasiūlymas perteklinis“, – kalbėjo D. Užkuraitis.
Atsižvelgiama į vienos verslo srities interesus?
„Radiocentro“ stočių grupės atstovas Donatas Bučelis diskusijos metu kalbėjo, kad teikiamais pasiūlymais atsižvelgiama į vienos verslo srities – kūrėjų ir atlikėjų – interesus, tačiau tai daroma kitos verslo srities – radijo stočių – sąskaita.
„Vienos verslo srities ekonominis interesas kitos srities interesas kitos verslo srities sąskaita yra pasiekęs tokį lygį, kad persikelia į įstatymų leidybą“, – sakė D. Bučelis.
Tuo tarpu „Radiocentro“ generalinis direktorius Mindaugas Pleskevičius teigė, kad tuomet, kai konservatoriai buvo valdančioji partija, buvo priimtas sprendimas padidinti mokesčius autoriams ir atlikėjams. Pasak jo, norint padėti atlikėjams, vienas iš kelių būtų grąžinti mokesčius ir buvusį lygmenį.
Tiesa, vienas pasiūlymo rengėjų V. Kernagis teigė, kad siūlomos įstatymo pataisos nėra susijusios tik su pinigais.
Atlikėjams trūksta erdvės
Atlikėjas, autorius ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos „AGATA“ tarybos pirmininkas Domantas Razauskas diskusijos metu kalbėjo, kad matomas itin didelis neatitikimas tarp leidžiamo turinio kiekio ir jo kokybės.
Anot jo, anksčiau buvo priekaištaujama, kad lietuviška muzika nėra kokybiška. Tačiau dabar, D. Razausko teigimu, daugėja tiek jaunų, tiek patyrusių atlikėjų, kuriančių kokybišką muziką, bet jiems nėra suteikiama galimybė savo kūrinius pateikti plačiai auditorijai.
„Man liūdna, kad yra tarsi du pasauliai – tikrasis, realusis muzikos pasaulis, kuriame vyksta labai daug, daug jaunų kūrėjų, bet mes nesuteikiame jiems terpės, kur jie galėtų išsitransliuoti ir gauti bent kažkokį atlygį už savo muziką“, – kalbėjo D. Razauskas.
Pasak jo, netrūksta gero lietuviško turinio, kuris nepatenka į radijo stotis ir toks įstatymas yra vertas svarstymo. Kaip pavyzdį, jis paminėjo Islandiją, kurie prieš keletą dešimtmečių muzikos industrija buvo gana silpna, tačiau dabar šioje šalyje kuriama itin kokybiška muzika.
„Būtent per kvotų, gana radikalų būdą, islandai sugebėjo per keliasdešimt metų atsistoti ant kojų ir tapti savarankiška rinka, kuri nėra užgožta anglų produkcijos. Tas pavyzdys mane įkvepia, politikų, komitetų, teisininkų reikalas sutvarkyti tuos visus niuansus“, – kalbėjo D. Razauskas, pridurdamas, kad maža Lietuvos muzikos rinka tik vaidina industriją.
Jis kalbėjo, kad radijo stotyse, kuriose leidžia tik užsienio autorių kūrinius, kartą per savaitę galėtų atsirasti laidos, skirtos tik Lietuvos kūrėjų muzikai ir taip būtų skiriamas dėmesys lietuviškos muzikos scenai.
Muzikai reikia padėti sustiprėti
Architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas kalbėjo, kad radijo stotis turi padėti nacionalinei muzikai sustiprėti. Pasak jo, arogantiškai skamba komercinių radijo stočių atstovų kalbos, kad jiems niekas negali reguliuoti, kokį turinį leisti, nes jie jį pasirenka pagal reklamos užsakovų pageidavimus.
„Manau, kad yra gera proga atsigręžti į lietuvišką muziką ir padėti nacionalinei populiariajai muzikai sustiprėti, kad ji taptų mūsų pasididžiavimu. Aš girdžiu, kad radijo stotys sako „nereguliuokite mūsų verslo, grojame ką užsako reklamos davėjai“.
Tai skamba šiek tiek arogantiškai. Galima sakyti, kad tai – neatsakinga pozicija. Mes kalbame, kad mums reikia stiprinti savo tapatybę. Nacionalinė muzika turi ne menkti, o stiprėti. Nustokime savęs gėdytis, stiprinkime savo muzikos industriją“, – sakė A. Kaušpėdas.
Pasak jo, kalbėti apie tokį pasiūlymą atsižvelgiant tik į ekonominius interesus nėra sąžininga. Jis kvietė radijo stotis padėti lietuviškai muzikai sustiprėti. Tačiau A. Kaušpėdas taip pat teigė, kad numatomi pokyčiai turėtų būti daromi ne radijo industrijos sąskaita.
Jo teigimu, reikia rasti būdus, kad radijo stotys ne bijotų siūlomų įstatymo pataisų, o būtų suinteresuotos pokyčiams.